Dar 2012 m. vidutinę 31 tūkst. Norvegijos kronų (2014 m. duomenys, atskaičius mokesčius) algą gaunantis šios Skandinavijos šalies gyventojas galėjo girtis uždirbantis apie 4250 eurų, tačiau 2016 m. sausio antros pusės Norvegijos kronos ir euro santykis jo piniginėje palieka tik jau apie 3200 eurų.
Per ketverius metus vienos pažangiausių Europos šalių valiuta euro atžvilgiu smuko apie ketvirtadalį (25 proc.).
Rekordiškai nukritus naftos kainai pasaulyje Norvegijos valdžia pradeda nerimauti, kas laukia didžiausios Vakarų Europos naftos išgavėjos ekonomikos artimiausioje ateityje.
Kaip pranešė „Bloomberg“, pirmadienį Norvegijoje buvo sušauktas neeilinis premjero, finansų ministro ir centrinio banko vadovo susitikimas, kuriame buvo aptariame, kokią įtaką šalies ekonomikai turės nukritusios naftos kainos.
Norvegijos valdžia jau anksčiau yra pripažinusi, kad šalies naftos pramonė yra krizėje, kuri pareikalavo apie 30 tūkst. darbo vietų.
Taigi emigruoti norintiems gyventojams, bijantiems dėl šalies perspektyvų ir toliau krentančio Norvegijos kronos kurso, Norvegija gali tapti nebe tokia miela šalis naujiems namams. Iš kitos pusės – į Norvegiją keliaujantys lietuviai šioje šalyje gali pasijusti nebe tokie vargšai: jiems apsipirkti Norvegijoje tapo pigiau.
„Norvegijos kronos kurso kritimo pagrindinė priežastis, kaip ir Rusijos atveju, – pasaulinės naftos kainos kritimas, – kas nutiko su Norvegijos krona, aiškino SEB banko prezidentas Gitanas Nausėda. – Kaip bus ateityje? Yra kai kurios prognozės, kurios rodo laipsnišką Norvegijos kronos stiprėjimą nuo 2016 m. pirmojo ketvirčio. Čia reikėtų toliau žiūrėti, kokius žingsnius žengs Norvegijos centrinis bankas. Jei jis toliau mažins bazines palūkanų normas, tai tikėtina, kad net ir esant stiprėjimui kurso, jis bus nedidelis“.
Ekonomisto nuomone, kalbant apie Norvegijos kronos perspektyvas euro atžvilgiu nereikėtų pamiršti ir Europos centrinio banko veiksmų: „Kai Europos centrinio banko vadovai praėjusią savaitę pareiškė, kad jie gali keisti pinigų politikos pobūdį, tai analitikai iššifravo, kaip galimą dar didesnį palūkanų normos mažinimą. Tokiu atveju eurui irgi atsirastų postūmis silpnėti JAV dolerio atžvilgiu. Todėl jei Norvegija ir euro zona vykdys panašią pinigų politiką, tai gali lemti abiejų valiutų tarpusavio stabilumą, nors tuo pačiu metu jos abi gali silpnėti JAV dolerio atžvilgiu“.
Vis dėlto G. Nausėda mano, kad kaip reikiant nusilpusi Norvegijos krona euro atžvilgiu tėra Norvegijos ekonomikos bėdų atspindys: kai šalies tokia didelė dalis ekonomikos priklauso nuo naftos ir dujų gavybos, natūralu, kad žaliavoms pingant nebekuriamos naujos darbo vietos, jaučiamas spaudimas atlyginimams.
„Galbūt įdomesnis aspektas yra tas, kad paskutiniame „The Economist“ tyrime apie „Big Mac“ indeksą, aiškiai matyti, kaip Norvegijos krona pagal perkamąją galią visiškai priartėjo prie JAV dolerio. Iki tol Norvegija buvo viena iš tų valstybių kartu su Šveicarija ir Danija, kurių valiutos, palyginus su JAV doleriu, buvo labai smarkiai pervertintos“, – komentavo jis.
Ekonomistas pastebėjo, kad nuvertėjus Norvegijos valiutai euro atžvilgiu į šią šalį keliaujantiems lietuviams ir kitiems turistams ši Skandinavijos šalis gali nebeatrodyti fantastiškai brangia šalimi.
„Tai gali atverti tam tikrus šliuzus intensyvesniam turizmui. Dabar kainų lygis šalyje yra šiek tiek priartėjęs prie mums įprasto Vakarų Europos šalių kainų lygio“, – pridėjo G. Nausėda.
Pasiteiravus, ar emigracijai pasiryžę lietuviai neatsisakys savo lagaminus krauti kelionei į Norvegiją dėl kaip reikiant susilpnėjusios valiutos, ekonomistas teigė, kad nors valiutos kursas ir smuko daugiau nei penktadaliu, visgi didžiuliai atlyginimų skirtumai Norvegijoje ir Lietuvoje užgožia kurso pasikeitimą.
„Norvegijos atotrūkis nuo Lietuvos net ir po valiutos kurso korekcijos išlieka toks didelis, kad Norvegija išliks traukos šalimi ir toliau. Žinoma, Norvegija nėra vienintelė traukos šalis ir dėl šių įvykių dalis piliečių, kurie svarsto apie išvykimą į vieną ar kitą šalį, galbūt rinksis ne Norvegiją, o kitą valstybė“, – svarstė pašnekovas.
G. Nausėda taip pat neatmetė galimybės, kad šiemet Norvegija gali įžengti ir į recesiją. „Tai gali atsitikti, nes iš tikrųjų tokios rizikos sietinos su žemu naftos kainų tvarumu. Jei OPEC ir kitoms jėgoms nepavyktų pasiekti, kad naftos pasiūla būtų apribota, tai reikštų, kad žemos naftos kainos išsilaikytų didžiąją 2016 m. dalį ir šalies nuostoliai kauptųsi proporcingai laikotarpiui“, –svarstė ekonomistas.
Silpnėjantis Norvegijos kronos kursas, pasak G. Nausėdos, gali atsispindėti ir į Lietuvą atkeliaujančiuose piniginių pervedimų srautuose. Nors į Lietuvą emigrantai gali siųsti tą pačią sumą kas mėnesį, krentant Norvegijos valiutos kursui konvertuojant valiutą, gaunama mažiau eurų.
Tai akcentuoja ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jis pastebi pernai sumažėjusias emigrantų perlaidas į Lietuvą.
„Perlaidų sumažėjimas buvo tikrai didelis – nuo 4,4 proc. BVP 2014 m. sumažėjo iki 3 proc. BVP pernai, arba per ketvirtį buvo prarasta po 100 mln. eurų. Tam priežasčių yra daug. Viena iš jų – didelė dalis perlaidų į Lietuvą atkeliauja iš Norvegijos, kur valiuta nusilpusi“, – komentavo jis.
