„Aš atskirčiau žodžius krizė ir recesija. Turbūt dabar jau esame įžengę į recesiją, bet krize to nevadinkime. Kol kas, kad kelis ketvirčius turėsime ekonomikos nuosmukį, kalbame nuo karo Ukrainoje pradžios. Žinoma, tai nėra 2007-2008 m. mastas, kol kas viskas atrodo geriau.
Recesijas sukelia krizės. Jos gali būti NT, finansų, bankų, o šiuo metu mes aiškiai turime energetinę krizę. Ji labiausiai – Europoje <...>, o kas gerai, kad neturime kredito ir finansų rinkų krizės. Tai sukelia didžiausias recesijas. Tai kol kas, kol įtampos nėra finansų rinkose, tol tai nuteikia ramiau dėl to, kaip galime judėti kitais metais, pergyventi recesiją“, – apie situaciją šiuo metu laidoje „Delfi rytas“ sakė ekonomistas.
Jis aiškino manantis, kad pagrindinis scenarijus, kurio dabar būtų galima tikėtis, yra trumpa recesija, o kiti metai jau turėtų atnešti ekonomikos augimą.
Paklaustas ar recesija turi ir turės įtakos gyventojų taupymui bei investicijoms, ekonomistas tikino, kad tai jau jaučiama.
„Jau dabar matome iš atsiskaitymo kortelėmis duomenų, kad žmonės šių metų antrą ir trečią ketvirtį išleidžia daugiau arba jų vartojimo išlaidos padidėja daugiau nei pajamos.
Tai reiškia, kad yra valgomos santaupos arba yra sumažėjęs taupymas. Nes kai infliacija viršija pajamų augimą, sutaupyti darosi vis sudėtingiau“, – sakė ekonomistas ir pridūrė, kad šių metų pabaigoje bankuose bus matomas tik labai minimalus gyventojų indėlių padidėjimas.
Energetinė krizė, kaip aiškino, labiausiai paveiks pačias pažeidžiamiausias visuomenės grupes.
„Žinome, kad apie trečdalis lietuvių nieko nesutaupo, o kai nieko nesutaupai, tas vartojimo mažinimas vyksta taip, kad tu kažko mažiau suvartoji kiekiu, bet mažiausias pajamas gaunantiems asmenims didžiausia problema yra maisto kainų augimas.
Tarkime, duomenys rodo, kad daugiau nei trečdalį visų išlaidų pensininkams sudaro išlaidos maistui. Ir čia net nelabai šiuo atveju galima kažką padaryti apart to, kad didinti senatvės pensiją.
Kai kalbame apie energetiką, elektros kainos nėra tiek skausmingos, nes elektros suvartojamas kiekis yra santykinai mažesnis, turbūt, 100 kilovatvalandžių per mėnesį. Akivaizdu, ką indikuoja ir valdžia, kad brangti visuomeniniam tiekimui daug neleis. Tarkime, padidėtų nuo 24 iki 32 centų, tai yra 8 Eur per mėnesį. Tai dar nėra kažkoks šokas.
Kalbant apie šildymą, dabar yra akivaizdi priemonė, tai yra kompensacijos už karštą vandenį ir šilumos energiją, turbūt beveik visi mažų pajamų gavėjai ir pensininkai jas gali gauti ir didelių išlaidų iš čia neturėtų būti.
Kur matau didžiausią šoką, nes žmonės ruošiasi žiemai, tai kai jie perka malkas, o jos yra pabrangusios tris ar keturis kartus, o per čia yra didžiausios problemos“, – sakė jis.
Kaip aiškino, tai, kertinis dalykas, kur žmonės yra priversti išleisti daugiau ir ne visi gali suprasti, kaip gauti kompensacijas.
Ekonomistas pripažino, kad matysime pažeidžiamiausių gyventojų grupės augimą.
„Absoliutaus skurdo lygis yra skaičiuojamas pagal minimalių vartojimo poreikių krepšelį, kuris dabar yra 267 Eur. Į tą krepšelį daugiausia įeina maisto produktai, o maisto kainos yra paaugusios trečdaliu ir akivaizdu, kad tas krepšelis padidės ir mes kitais metais turėsime absoliutaus rizikos lygio padidėjimą, tai yra kiek žmonių gyvena žemiau absoliučios skurdo ribos. Tai bus neišvengiama“, – sakė jis, tačiau tikino, kad, ko gero, dar sparčiau kitais metais bus didinamos ir senatvės pensijos.
„Manau, politikai pridės kažkiek.
O kalbant apie gaunančius vidutines pajamas, manau, kad vienas iš variantų yra maksimalus neapmokestinamas pajamų dydis. Prieš savaitę girdėjome sprendimą jį didinti 90 Eur. Sakyčiau, gal kiek ir mažokas lūkesčiais, bet pasiūlymas dar nepateiktas, matysime, kas bus“, – tikino T. Povilauskas.
Kalbėdamas apie palūkanų kilimą, ekonomistas aiškino, kad jį visuomenė taip pat pradeda jausti, tačiau sunkiausia laukia ateityje.
„Paskolos dažniausiai yra su 6 ir 12 mėn. EURIBOR, jos yra perskaičiuojamos ir dabar jau yra reikšmingai didesnės. <...>
Tai pradeda keisti gyventojų elgseną ir keis ir artimiausiu metu“, – teigė jis ir skaičiavo, kad palūkanų normos sieks aukščiau nei 2 proc., kas, galiausiai, reikš, jog paskolų įmokos didės apie 50-100 Eur.
„Tai supraskime, arba tiek sumažės taupymas, arba tiek kažkur kitur reiks išleisti mažiau. Kol kas to įtaka nėra didelė, ji bus didesnė ketvirtą metų ketvirtį, pirmą, antrą ketvirčius kitąmet, o tai mažins perkamąją galią“, – svarstė jis.
