Siūloma naikinti komisinį atlygį ir lengvatą
Lietuvos banko (LB) atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai vasarį atskleidė reikšmingų IGD trūkumų. Pirmiausia nustatyta, kad gyventojams IGD dažnai (beveik 40 proc. atvejų) siūlomas, neatsižvelgus į jų poreikius. Teigiama, kad vienas iš veiksnių, skatinančių tokią praktiką, yra komisinis atlygis už sudarytas šio draudimo sutartis. Taip pat agentai itin akcentuoja IGD produkto naudą dėl galimybės pasinaudoti GPM lengvata.
Be kita ko, pernai LB atlikta vartotojų apklausa parodė, kad IGD yra vienas mažiausiai suprantamų iš visų draudimo rūšių. Tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti net iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė už sumokėtas įmokas. Apibendrindamas LB teigia, kad tai – sudėtingas, rizikingas ir brangus produktas.
Nepaisant to, IGD pardavimai auga: 2021 m. sudaryta beveik 50 tūkst., o 2022 m. – 51 tūkst. sutarčių. Iš viso IGD šiuo metu yra įsigiję daugiau nei 415 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Svarbu pažymėti, kad daugiausia – apie 70 proc. naujų IGD sutarčių – sudaroma per draudimo agentus. Pagrindinis jų pajamų šaltinis – komisinis atlygis, kuris Lietuvoje gali siekti net iki 770 eurų, už sudarytą sutartį. Anot LB, tai sudaro sąlygas kilti dideliam interesų konfliktui – IGD platinantys agentai turi didelių finansinių paskatų parduoti produktą, kuris gali neatitikti gyventojų poreikių.
Todėl LB siūlo inicijuoti Draudimo įstatymo pakeitimus, kurie nebeleistų draudikams mokėti komisinį atlygį ar nepiniginę naudą už IGD sutarčių platinimą. Taip pat siūloma nustatyti, kad produkto tinkamumo vertinimas ir rekomendacijų teikimas būtų privalomas, parduodant IGD. Be kita ko, tarp LB rekomendacijų ir investicinės sąskaitos įteisinimas.
Pastaroji atsidūrė ir tarp Finansų ministerijos siūlymų. Pristačius mokesčių pakeitimų paketą, aiškėja, kad gali nebelikti GPM lengvatos kaupiantiesiems trečiojoje pensijų pakopoje ir turintiesiems IGD. Kaip alternatyva siūloma investicinė sąskaita.
Šiuo metu valstybė skatina kaupti savarankiškai, taikydama GPM lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms ir įmokoms į III pakopos pensijų fondus. Ne paslaptis, kad būtent ši lengvata dažnai privilioja žmones rinktis šiuos produktus. Gyventojai nuo sumokėtų kaupiamojo gyvybės draudimo įmokų per metus gali susigrąžinti daugiausia 300 eurų.
Ekonomistas mano, kad siūlymai praskaidrintų rinką
Ekonomistas, „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis mano, kad šie ministerijos siūlymai – teisingi, mat yra ydinga išskirti kelis investicinius produktus ir tik jiems taikyti lengvatas.
„Įvertinus tai, kad siūloma ir investicinė sąskaita, šie siūlymai yra visiškai teisingi. Jei turėsime tokį gerą produktą, atskiriems produktams lengvatos nebėra būtinos, nes visi investiciniai produktai gali keliauti per investicinę sąskaitą ir gauti vienodą lengvatą.
Mano nuomone, joks produktas neturėtų turėti lengvatų ir skatinimų. Turėtų būti harmonizuota sistema, kurioje motyvuojama už tam tikrą elgesį, t. y. už ilgalaikes investicijas bendrąja prasme, o ne iškeliant kažkokius konkrečius produktus. Manau, tai yra ydinga“, – vertina jis.
Investuotojas įsitikinęs, kad šis žingsnis tik praskaidrins visą rinką.
„Investicinis gyvybės draudimas, kaip nustatė Lietuvos bankas, parduodamas neteisingai. Kai neliks lengvatos, žmonės geriau supras, ką perka ir ar jiems tas produktas tikrai reikalingas kaip investicinis produktas. Manau, tai tik praskaidrins rinką“, – pažymi T. Marčiulaitis.
Draudikai: būtų pažeisti žmonių lūkesčiai
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša sako, kad vidutiniškai ar mažiau pasiturintiems gyventojams GPM lengvata yra svari ir naudinga. Anot jo, siūlomi pokyčiai pažeistų žmonių lūkesčius.
„Siūlymai tikrai neatspindi kelis dešimtmečius formuotos valstybės politikos krypties ir siekio skatinti mažesnes pajamas turinčius gyventojus taupyti, nuo atlyginimo kaupti ateičiai, tarkime, sulaukus senatvės, turėti tam tikrą sukauptą lėšų sumą ir užsitikrinti oresnę pensiją. Manau, kad šie siūlymai užbraukia beveik pusės milijono gyventojų lūkesčius ir viltis, nes jie patikėjo valstybės sukurtu paramos mechanizmu“, – sako jis.
Delfi primena – siūloma, kad lengvata dabar galiojančioms ir naujai iki kitų metų sudarytoms IGD sutartims galiotų dar 10 metų.
„Jei, tarkime, sudariau sutartį šiemet, lengvata galiotų dešimt metų, nors iš pradžių maniau, kad ji galios tiek, kiek ir pati sutartis. Taip neturėtų būti“, – pabrėžia G. Rimša.
Kaip alternatyvą siūlo investicinę sąskaitą
Kaip alternatyva kaupiantiems per gyvybės draudimą pristatoma investicinė sąskaita. Tačiau pašnekovas mano, kad daugeliui gyvybės draudimo klientų ji nepasiteisins.
„Bandoma panaikinti lengvatą, siūlant kitą mechanizmą – investicinę sąskaitą. Mūsų nuomone, tai nėra visiškai teisinga. Investicinė sąskaita – labai pažangi priemonė, valstybė privalo tokį instrumentą turėti. Ji turėtų būti kaip alternatyva siūlomiems draudimo ir trečiosios pensijų pakopos produktams, žmonės galėtų patys pasirinkti, kaip ir kur savo lėšas investuoti. Tačiau tai nėra tapatu IGD.
Investicinė sąskaita – labiau pažengusiems asmenims, profesionalams, finansiškai raštingiems žmonėms, kurie turi daugiau lėšų. Iš esmės tai – trumpalaikis investavimas, o IGD – ilgalaikis kaupimas ateičiai su draudimo įmonių konsultantų pagalba, kaip tą daryti ir kur investuoti. Dažnas mūsų klientas nežino, kaip tuos pinigus panaudoti, kad jie suteiktų grąžą, todėl ir yra draudimo konsultantai ar pensijų fondų darbuotojai, kurie paaiškina, kaip tai daroma, ir jie tai daro už klientus“, – komentuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Slaptas tyrimas atskleidė nemažai IGD trūkumų
Vis dėlto būtent LB tyrimas parodė, kad siūlydami produktą konsultantai ne visada įsigilina į klientų poreikius, mat jiems mokami komisiniai už sudarytas sutartis.
„Jei kalbame apie lengvatas ir tyrimo rezultatą, kaip rekomendacijas, ką daryti toliau, tai šie dalykai nėra sietini, – pabrėžia G. Rimša. – Viešoje erdvėje bandoma pateikti tai kaip priežastį, nes prieš savaitę buvo viešai visuomenei pristatyti tyrimo rezultatai, kad valstybės paskata tik dėl to skatina gyventojus įsigyti IGD.“
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad klientams pristatydami GPM lengvatą kaip privalumą agentai nenusižengia.
„Norime pasakyti, kad Lietuvos bankas, atlikdamas ir užsakydamas tokį tyrimą, turėjo ne tokį tikslą. Jie norėjo išsiaiškinti visą galimą parduodamo produkto proceso atitiktį teisės aktams. Jie atskleidė vieną ar kitą trūkumą ir paminėjo, kad lengvata galėjo skatinti tą daryti.
Bet jei pažiūrėtume teisės aktus, kiekvienas konsultantas, siūlydamas produktą suinteresuotam asmeniui, turi įvertinti jo tinkamumą tą produktą įsigyti ir naudoti, turi jį supažindinti su visomis sąlygomis: kiek jis kainuos, kokie bus atskaitymai, komisiniai, kur bus investuojama. Pats draudikas turi įsitikinti ir žinoti pilną informaciją apie žmogų, jo žinių lygį, toleranciją rizikai, ar jis nusimano apie investavimo kryptis, taip pat klientui atskleidžia visą mokestinę aplinką. O kad pasako apie lengvatą, jis nieko nenusižengia. Padaryta išvada nėra tiksli“, – komentuoja G. Rimša.
Gali sumažinti produkto patrauklumą gyventojams
Pašnekovas mano, kad būtų neteisinga atsisakyti komisinio atlygio draudimo tarpininkams.
„Lietuvos bankas labai kategoriškai pasiūlė komisinių ribojimą arba atsisakymą. Manome, kad kiekviena veikla turi turėti savo vietą laisvos rinkos sąlygomis. Teisės aktai smulkiai reguliuoja draudimo tarpininkų veiklą. Platinimo kanalai Lietuvoje yra keli: per bendrą banko parduodamų produktų krepšelį, draudimo tarpininkus, elektroniniu būdu arba patys draudimo įmonės darbuotojai.
Visi kanalai turi teisę egzistuoti, žmogus turi teisę pasirinkti, kuris platinimo kanalas ir produktas jam aktualesnis ir patrauklesnis. O kiekviena paslauga turi savo vertę, tai ir draudimo tarpininko veikla: jei jis dirba, tarpininkauja parduodant produktą, turi gauti atlygį už tą pardavimą.
Beje, kasmet draudimo įmonei privalu klientui pateikti visą metinę ataskaitą apie įsigyto produkto būklę: kiek sumokama komisinių, kiek investuota, kokia grąža. Klientas turi pilnai visą informaciją ir ją valdo. Tai kur ta problema su komisiniais?“ – klausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.
Pašnekovas mano, kad LB pasiūlymai – per griežti. Anot jo, užuot uždraudus komisinį atlygį, LB draudimo įmonėms galėtų pateikti rekomendacijas, parengti ir siūlyti draudimo agentų kvalifikacijų kėlimo planus ar dažniau tikrinti jų veiklą.
„Pasiūlyta rekomendacija – pati griežčiausia, kuri gali skatinti įmones keisti verslo modelius, iš esmės sumažinti produkto patrauklumą ir netgi riboti įmonių veiklą. Labai neigiamai žiūrime į tokius dalykus, vartotojas turi turėti galimybių pasirinkti, kaip nori kaupti ir kokiu nori kanalu: per tarpininką ar ateiti į draudimo įmonę gyvai“, – apibendrina G. Rimša.
Komentuodamas komisinių klausimą ekonomistas T. Marčiulaitis atkreipia dėmesį, kad kitose ES šalyse draudimo agentai komisinių už sudarytas draudimo sutartis negauna.
„Jei pažiūrėsime, kaip veikia ES direktyvos, kurių turime laikytis, pardavėjas už tokių produktų platinimą taip lengvai negali gauti komisinių. 2016-2017 m. buvo apibrėžta, kaip gali gauti finansinę paskatą, parduodant investicinius produktus. Lietuvoje IGD parduodamas visai kitaip nei bet koks kitas finansinis produktas. Man sunku suprasti, kodėl būtent šis produktas turi tiek daug įvairių lengvatų ir paskatinimų. Jis nėra blogas, bet kodėl mes išsirenkame būtent jį ir sprendžiame, kad jis yra geriausias. Tai man yra šiek tiek keistoka“, – komentuoja jis.
LB: produktas – per brangus ir rizikingas
Be kita ko, LB savo išvadoje rašo, kad IGD – sudėtingas, rizikingas ir brangus produktas.
„Prieš jį įsigyjant, būtina tinkamai įvertinti, ar gyventojams jis tikrai tinkamas, kadangi priklausomai nuo pasirinkto produkto ir draudiko tiesioginiai ir netiesioginiai atskaitymai gali sudaryti nuo 20 iki 51 proc. sumokėtų draudimo įmokų, o sukaupta suma gali būti mažesnė už sumokėtas įmokas“, – informuoja LB.
G. Rimša aiškina, kad IGD įmoką sudaro kelios dalys: draudiminė apsauga už riziką, investavimui skirtos lėšos, ir mokestis už paslaugas, t. y. komisinis atlygis ir kitos administravimo išlaidos.
„Turėdamas IGD įsigyji draudiminę apsaugą nuo nedarbingumo netekimo, mirties ar traumų atveju, moki už riziką dėl savo apsaugos. Kita dalis produkto skirta investavimui. Už visa tai reikia mokėti“, – sako jis.
Komentuodamas sumažėjusią grąžą draudimo ekspertas atkreipia dėmesį į kelis aspektus.
„Kalbame apie investuojamą dalį, ilgalaikę perspektyvą, kaip ir pensijų fonduose, esant rinkų bangavimui, fondų kaina tai kyla, tai krenta. Dabar fondų vertė rinkose nukritusi, grąžos – minusas. Suprantame, kad žmonės puola žiūrėti, ką turi, kaip apsaugoti savo pinigus.
Klientas gali peržiūrėti sutartis, vertinti kiekvieną sąlygą, kreiptis į draudiką ir jas keisti, bet mūsų siūlymas būtų toks: kadangi tai – ilgalaikis įsipareigojimas, per tą laiką svyravimai atsigauna, taigi jie vėl kažkada suteiks didesnę grąžą. Kalbant apie bendrą rezultatą jis negali būti neigiamas per ilgą laikotarpį. Raginame žmones nedaryti skubotų sprendimų“, – patikina G. Rimša.
Marčiulaitis: didelių grąžų tikėtis neverta
Ekonomistas T. Marčiulaitis pažymi, kad turintys IGD apskritai neturėtų tikėtis didelių grąžų ateityje.
„Pastaruosius metus rinkose turime pakritimą, todėl reikėtų tai įvertinti. Kitas dalykas – gyvybės draudimo produktai yra ilgalaikiai, tai bent kažkokią grąžą turėtų pradėti nešti vidutiniu atveju grubiai 15–25-ais investavimo metais.
Ši grąža neturėtų būti didelė, nes perki produktą ir sumoki už gyvybės draudimą, kuris kainuoja, sumoki už investavimą. Tavo investicija skirta padengti visas susijusias sąnaudas – iš esmės, kad gautum nemokamai draudimą. Todėl toks produktas negali generuoti daug grąžos. Per keliasdešimt metų jo grąža neturėtų būti didelė, jei nėra lengvatų, tai yra normalu, kaip ir tai, kad keliasdešimt metų reikia laukti, kol kažką sugeneruos“, – aiškina investuotojas.
„IGD nėra blogas kaupiamasis produktas tiems, kas nori ir apsidrausti, neturi didelių finansinių resursų ir žinių, ir nori kaupti pinigus. Manau, daug yra tokių žmonių, kuriems jis yra tinkamas. Bet dėl komisinių ir lengvatų produkto pardavimai yra išsigimę, todėl tokius griežtesnius vertinimus iš LB ir girdime“, – priduria T. Marčiulaitis.
Iki metų pabaigos Lietuvoje IGD turės iki pusės milijono gyventojų
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas prognozuoja, kad iki metų pabaigos iki pusės milijono Lietuvos gyventojų turės IGD.
„Mūsų vertinimu, lyginant su kitomis šalimis, tai – dar neaukštas lygis. Mes ženkliai atsiliekame nuo ilgalaikio investavimo lygio, kuris nustatomas per šalis-nares. Kas šeštas žmogus Lietuvoje apsidraudęs, ilgalaikio taupymo lygis pas mus – pakankamai žemas. <...>.
Negalima taip vertinti – ar toks skaičius pakankamas, ar ne. Kai visi gyventojai bus su papildoma apsauga šalia pirmos ir antros pakopos, kai turės papildomų išmokų, sulaukę senatvės amžiaus, tuomet galėsime sakyti, kad tikrai pakankamai“, – svarsto jis.
Skaistė: lengvata per brangi valstybei
Delfi primena, kad Finansų ministerija siūloma lengvatas ilgalaikio taupymo produktams visa apimtimi taikyti tik pagal Pensijų kaupimo įstatymą (t. y. antroje pensijų pakopoje) gyventojo mokamoms pensijų įmokoms, o lengvatų ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų įmokoms siūloma atsisakyti palaipsniui, t. y. lengvatą taikyti ateinančius 10 metų iki 2023 metų pabaigos sudarytoms gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartims.
Pristatydama pakeitimus finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškino, kad LB slapto pirkėjo tyrimas padėjo identifikuoti, jog labai dažnai „šis produktas‟ yra parduodamas žmonėms, kuriems jis neaktualus, nereikalingas.
„Dažniausiai yra valstybės lengvata, kuri taikoma, siūloma kaip grąža, kuri būtų gaunama iš šito finansinio instrumento. O visi kiti finansiniai instrumentai yra nekonkurencingi šio instrumento atžvilgiu tiesiog todėl, kad vienam instrumentui taikoma išskirtinė lengvata, kuri ganėtinai brangi valstybės biudžetui, – 44 mln. eurų per šitas dvi lengvatas‟, – sakė finansų ministrė.
Pasak jos, todėl vietoj to siūloma turėti universalų, neutralų investavimo instrumentą – investicinę sąskaitą. O šių papildomų paskatų, kurios didesnės naudos visuomenei esą neatneša, siūloma atsisakyti, tačiau galiojančioms sutartims dar 10 metų lengvata būtų taikoma.
„Manome, kad turi būti vienoda lengvata visiems finansiniams instrumentams, tai yra siūlomas investicinės sąskaitos modelis, kuris padengtų visus, norinčius investuoti į skirtingus instrumentus vienodai, ir lengvata būtų taikoma universali‟, – sakė G. Skaistė.
Siūloma nuo kitų metų sudaryti galimybes žmonėms pasirinkti sąskaitą ir ją deklaruoti, kaip investicinę. Per ją gautą pelną bus siūloma apmokestinti, tik jei jis nereinvestuotas. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus, nustačius metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų.
Galiausiai siūloma išlaikyti 500 eurų neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatas – tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą.
