„Daugiau nei dešimtmetį nematėme neigiamų pokyčių akcijų rinkose, ir naujesniems investuotojams galbūt šie metai buvo didelis netikėtumas. Tie „dramatiški“ pokyčiai pastaraisiais mėnesiai buvo dideli, žiūrint pagrindinius pasaulio šalių akcijų indeksus, jų vertė nukrito 20, o kai kuriais atvejais ir 30 proc.“, – pristatymą pradėjo N. Mačiulis.
Visgi jis atkreipia dėmesį į ilgesnio laikotarpio rezultatus.
„Jei truputėlį atsitrauktume ir pažiūrėtume, kaip akcijų rinkos vystėsi per pastaruosius trejus metus nuo šio dešimtmečio ir pandemijos pradžios, matome, kad šiuo metu praktiškai visų akcijų rinkų ir sektorių vertės aukštesnės, nei buvo pandemijos pradžioje.
Tai reiškia, kad tie, kurie periodiškai investavo pastaruosius kelerius metus ar pastarąjį dešimtmetį, su dideliu skausmu ir liūdesiu nežiūri į akcijų rinkų pokyčius. Viena pagrindinių investavimo taisyklių – nežiūrėti į trumpalaikius svyravimus, o suprasti ilgalaikio investavimo principus“, – pabrėžia N. Mačiulis.
Penkios priežastys, supurčiusios finansų rinkas
Vis dėlto jis pakvietė pažiūrėti, kodėl šiemet ir tiek daug nukrito visų finansinių aktyvų vertės. Pranešėjas išskyrė penkias pagrindines priežastis, kodėl akcijos, kaip jis pavadino, iškrito iš medžio.
„Vienas iš pirmų ženklų, kuris rodė, kad situacija finansų rinkose nėra tvari ir gali būti korekcijų, buvo euforija, kuri pasireiškė įvairiomis formomis. Vienas iš rodiklių – investicijos į akcijas skolintais pinigais (angl. margin debt) – nuo pandemijos pradžios JAV akcijų rinkose padidėjo nuo pusės trilijono iki trilijono JAV dolerių. Papildomas pusė trilijono – tai nauji investuotojai, kurie skolintais pinigais pradėjo ieškoti galimybių, kaip greitai praturtėti.
Apie tai, kad finansų rinkose yra daug nepagrįstos euforijos matėme iš tokių reiškinių kaip vertybiniai popieriai memai. Pavyzdžiui, „Gamestop“, „AMC“ – beveik bankrutuojančios įmonės, bet dėl didelio smulkių investuotojų susidomėjimo ir plūdimo, tų įmonių akcijos pakilo keliolika ar net keliasdešimt kartų be jokios fundamentalios priežasties, nesidomint įmonės veikla, rezultatais ir perspektyvomis, tiesiog bandant masinio susidomėjimo būdu pakelti kainas. Kurį laiką tai veikė, bet stebuklų nebūna, ir finansų rinkose gravitacija veikia, grįžtama prie realybės“, – dėsto N. Mačiulis.
Antroji priežastis, kodėl matėme tokias korekcijas finansų rinkose, – palūkanų normų šuolis.
„Jį, aišku, sukėlė infliacija, daugelyje pasaulio valstybių nematyta maždaug keturis dešimtmečius. Kurį laiką centriniai bankai tai ignoravo, ir infliacijai netgi kylant iki 5, 6, 7 proc. neskubėjo didinti palūkanų normų. Didesnė infliacija reiškia didesnę pinigų kainą, investuotojai turi reikalauti didesnės grąžos.
Atitinkamai centriniai bankai kelia palūkanų normas, norėdami užgesinti tą infliaciją. Tačiau dabar mes grįžtame prie normalaus ryšio, kryptis aiški – turės ir mažėti infliacija, ir didėti palūkanos. Kol infliacija yra per 1 proc., sunku tikėtis, kad centriniai bankai atsitrauks, mažins palūkanas ir padės stabilizuoti finansų rinkas.
Praėjusią savaitę matėme šiek tiek mažesnę, nei tikėtasi, infliaciją ir finansų rinkose trukusią milžinišką euforiją, kad viskas baigėsi. Bet tikrai ne – palūkanų normos dar kils. Dar yra priežasčių, dėl ko ypač rizikingiausių ir labiausiai pervertintų aktyvų kainos gali toliau mažėti“, – konferencijoje kalbėjo ekonomistas.
Remdamasis finansų rinkų lūkesčiais jis prognozuoja, kad centriniai bankai dabar labai agresyviai gesins infliaciją, bet jau kitų metų pabaigoje gali pradėti mažinti palūkanų normas.
„Šiemet mes stebėjome dešimtmečius nematytą palūkanų normų šuolį, tikėtina, kad JAV federalinių rezervų sistema palūkanas pakels iki beveik 5 proc., o rinkų lūkestis, kad ECB elgsis šiek tiek kukliau – tarpbankinės palūkanų normos gali pakilti iki maždaug 3 proc.“, – pažymi N. Mačiulis.
Trečioji priežastis, kuri šiemet sukratė finansų rinkas, – nuo vertės atitrūkusi kaina.
„Kurį laiką buvo daug diskusijų, kad fundamentali analizė nebeveikia, vertės rodikliai, tokie kaip uždirbamo pelno ir akcijų santykis nebeturi prasmės. Tai matome, kad jie turi prasmę. Net jei ir trumpais laikotarpiais atsiranda didelė masė smulkių investuotojų, kurie nevertina įmonių rezultatų, nesidomi jos perspektyvomis, dominuoja emocijomis grįstas investavimas, tokie periodai kartais gali tęstis kelerius metus, bet jie vis tiek baigiasi.
Šių metų pradžioje matėme, kad vienas iš populiariausių vertės indeksų – kainos ir uždirbamo pelno santykis – buvo apsiekęs kone aukščiausią lygį istorijoje. Dabar besikeičiant pinigų kainai, kai euforiją pakeičia panika, įvyksta ir korekcija akcijų rinkose“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, ketvirtoji priežastis – didėjanti recesijos tikimybė.
„Matome vis didėjančią tikimybę, kad kitų metų pradžioje daugelyje Vakarų valstybių galime matyti recesiją – ekonomikos nuosmukį. JAV ekonomikos vis dar stabilus augimas, bet problemų daugėja: tokie rodikliai kaip būsto paskolų palūkanos pasiekė 7 proc. ir beveik įšaldė būsto rinką, besikreipiančių dėl paskolų – mažiausiai per kelis dešimtmečius, vartotojų lūkesčiai nukrito į žemiausią lygį nuo pandemijos pradžios. Taip pat prastai atrodo smulkaus verslo ar statybų sektoriaus lūkesčiai. Tai išankstiniai indikatoriai, kurie rodo, kad ekonomikos augimas lėtės.
Antroje didžiausioje pasaulio ekonomikoje – Kinijoje – matome ilgai besitęsiančias ir besikaupiančias problemas: NT kainos mažėja 14 mėnesių iš eilės, vartotojų lūkesčiai istorinėse žemumose, <...> nuolatiniai karantinai, kurie slopina vartojimą ir nuotaikas, besitęsiančios geopolitinės įtampos tarp Vakarų ir Kinijos. Kol kas teigiamų tendencijų horizonte nesimato“, – pasakoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.
Vienas iš pirmųjų regionų, kuris per artimiausią pusmetį gali atsidurti recesijoje – Europa ir euro zonos ekonomika. Čia taip pat dominuoja panašios daugybinės problemos.
„Paslaugų sektorius, gamybos ir pramonės sektorius jau yra nuosmukyje. Čia yra daug problemų: energijos krizė, daugelio gyventojų perkamoji galia sumažėjusi, infliacija gerokai didesnė nei atlyginimų augimas“, – vardija jis.
Penktoji priežastis – prastėjantys įmonių rezultatai.
„Įmonės įspraustos tarp daugybės nepalankių jėgų: pirkėjai turi mažesnę perkamąją galią, tuo pačiu metu kylančios palūkanų normos ir skolinimosi kaina pakilusi į aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, greta to – energijos krizė ir įvairiausios geopolitinės rizikos. Šiame kontekste sunku tikėtis finansinių rezultatų gerėjimo“, – sako N. Mačiulis.
Blogiausia jau praeityje
Jis apžvelgė pokyčius JAV akcijų rinkose. Ekonomisto teigimu, blogiausia jau praeityje.
„Žiūrint į JAV rinką – matome, kad didžiųjų įmonių indeksų dividendų grąža arti istorinių žemumų. Net ir prie dabartinių finansinių rezultatų tai nėra labai patraukli turto klasė, lyginant su grąža, kurią gali pasiūlyti obligacijos.
Žiūrint į ateities sandorius, kokių dividendų tikimasi per ateinančius dvejus metus, šie metai, nors ir buvo didžiuliai finansiniai sukrėtimai, energijos krizė, palūkanų normų kilimas, nepakoregavo rinkos lūkesčių, kokius dividendus galės mokėti didžiosios JAV įmonės ateityje.
Jei žiūrėtume į palūkanų normų šoką, kuris sukėlė korekciją akcijų rinkose, galima sakyti, kad ten blogiausia jau praeityje. Didžioji dalis palūkanų normų šoko ir pokyčio jau įvyko, bet žiūrint į įmonių finansinius rezultatus, jų uždirbamą pelną, pelningumą ir galimybes mokėti dividendus, čia lūkesčiai dar nepakankamai koregavosi, ypač žiūrint į JAV akcijų rinkas“, – pasakoja jis.
Pastebi teigiamų pokyčių
Ekonomisto teigimu, vienas svarbiausių teigiamų pokyčių, kurie pastebimi šiandien, – vertės rodikliai sugrįžo į madą.
„Pastaruosius dvejus metus buvo keista ir graudu matyti, kaip nuostolingai veikiančių, jokių perspektyvų neturinčių įmonių akcijų kainos gali pakilti kelis kartus per labai trumpą laiką, o stabilios įmonės, vykdančios veiklą per 100 metų, mokančios dividendų grąža 5-7 proc., niekam nėra įdomios.
Jaunai naujai investuotojų kartai, kuri pasirodė per pastaruosius kelerius metus, reikėjo emocijų, egzotiškų naujų aktyvų, kurių kaina gali labai daug pakilti per labai trumpą laiką. Tokių aktyvų vaikymasis tiems investuotojams yra skaudi pamoka, daug kainuojanti finansiškai.
Matome, kad šiemet įvyko transformacija – vertės akcijos vėl tampa populiaresnės ir saugesnės, jų santykinė grąža šiemet, lyginant su augimo akcijomis, yra daug didesnė.
Priminsiu, kad augimo akcijos neuždirba dar pelno, jos orientuotos į pinigų srautus, pelną ir dividendus ateityje. Kol pinigų kaina buvo artima nuliui, tol tokios akcijos buvo labai patrauklios. Kai pinigų kaina pakyla, tai keičiasi, jos nebėra tokios patrauklios.
Grįžome prie realybės, manau, kad artimiausią pusmetį tos vertės akcijos išliks patrauklesnės nei augimo. Stabili dividendų grąža galbūt neįspūdinga ir gal net mažesnė už infliaciją, bet bus patrauklesnė daugeliui investuotojų, fondų valdytojų nei pažadais apipintos augimo akcijos, kurios buvo ant bangos pastaraisiais metais“, – dėsto ekonomistas.
„Norisi pasveikinti tuos, kurie nesivaikė madų, nes praturtėjusių buvo daug mažiau nei tų, kurie nuskurdo ir tik trumpą laiką pasidžiaugė butaforinėmis „popierinėmis“ grąžomis. Daugelis kriptoaktyvų prarado 90 ar daugiau vertės. Tos tendencijos turbūt tęsis ir ateityje“, – konferenciją užbaigė N. Mačiulis.