Drabužių priežiūra – kasdienis darbas
Nepaisant to, kad pasibaigus vienam sezonui ir prasidėjus kitam, norisi reikalingus drabužius ištraukti iš spintų lyg naujus, dažnai pasitaiko, kad nustembame pamatę ne itin gerai atrodantį paltuką ar nemalonų kvapą skleidžiančius batus. Nors specialistai pataria tinkamai paruošti ir laikyti tiek drabužius, tiek avalynę, pasitaiko nemažai klaidų. Pirmoji taisyklė – apranga ir avalyne reikia susirūpinti ne tik prasidėjus sezonui – dėmesio jie reikalauja kasdien. Svarbus tinkamas plovimas, dėmių pašalinimas laiku, lankstymo ypatumai ir laikymo sąlygos.
Šiuolaikinė medžiaga nuvilia
Kas šiais laikais kelerius metus nešioja tuos pačius drabužius? Retas, kuris atsakytų teigiamai. Pramonė, lekianti šimtamyliais žingsniais per žmonių pasąmonę, besikeičianti mada ir prastėjanti medžiagų kokybė suponuoja idėją, kad tausoti drabužius ir avalynę beprasmiška, nes vis tiek greit reikės ją keisti. Šiaulių profesinio rengimo centro Buitinių paslaugų skyriaus siuvėjų profesijos mokytoja Elvyra Nemeikštienė teigia, kad didelį smūgį šiuolaikinių drabužių priežiūrai suduoda nebe tokios tvirtos medžiagos. „Medžiagos prastėja. Užsienyje nebandžiau medžiagų pirkti, bet Lietuvoje tikrai siaubinga situacija. Dabar norint suteikti prekinę išvaizdą, natūralus pluoštas yra padengiamas cheminėmis plėvelėmis, todėl, kol neišplauname, nematome galutinio rezultato, o kai išplauname – vaizdas skiriasi nuo matyto parduotuvėje“, – samprotauja E. Nemeikštienė.
Kalbėdama apie kai kurių medžiagų specifiką ir pasikeitimus, pašnekovė pripažįsta, kad medžiagos parduodamos nekokybiškos, todėl jų priežiūra yra kitokia nei mūsų tėvų ar senelių laikais. „Medvilnę ir liną anksčiau negarintą, nevirintą nebuvo galima apdoroti, nes jis traukiasi, o dabar būna taip apdorotas, kad nebesitraukia. Seniau susitraukdavo po du centimetrus, o dabar beveik nieko. Sako, kad yra natūralus pluoštas, bet naudojami cheminiai dažai ir pan. Šiaip ekologiškų audinių yra apie 1 proc., o juos įpirkti paprastam žmogui neįmanoma (kalbu apie prabangius vilnos gaminius ir pan.). Medžiagos parduodamos nekokybiškos, o kainos nėra mažos“, – apgailestauja siuvėjų profesijos mokytoja.
Kaip patikrinti medžiagą? Pasirodo, tikra vilna padeginta kvepia ragu, natūralus šilkas – plunksna, o viskozė, linas ir medvilnė – popieriumi.
Senos dėmės – didžiausias valomų drabužių priešas
Iš eilėraščio apie tris pelėdžiukus kilęs pasakymas „ką gali daryti tuoj, niekad nedaryk rytoj“ tinka kalbant ir apie drabužius. Įsisenėjusias dėmes ypač sunku pašalinti praėjus net kelioms dienoms, todėl ir suteptas vietas išvalyti reikia „tuoj“, nes „rytoj“ gali būti per vėlu. Skubus dėmių valymas labai aktualus natūralių pluoštų turėtojams. E. Nemeikštienė teigia, kad pirmiausia prieš ruošiant drabužius kitam sezonui reikia pasižiūrėti, ar nėra dėmių, ir jas išvalyti. Sulaukus kito sezono, dėmės jau būna įsisenėjusios, tada išvalyti ypač sunku.
Lengviausia išvalomos šviežios dėmės ir kai yra aiški jų kilmė. Pavyzdžiui, riebalines sunkiausia išvalyti – reikia karšto vandens, truputį chemikalų. Išsivalo, bet nėra lengva. Rūdys, rašalas taip pat sėkmingai gali būti pašalinamas remiantis ir instrukcijomis ant etikečių. „Aš pati, savo nuostabai, išvaliau rūdis, likusias po džiovinimo ant radiatoriaus, nuo dukros palaidinės naudodama citrinos sultis. Nė žymės neliko. Norint kad neliktų dėmių, pirmiausia reikia sudrėkinti, o po to naudoti tam tikras priemones“, – dalijasi patirtimi pašnekovė.
Akivaizdu, kad pasibaigus sezonui ir nusprendus artimiausiu metu nedėvėti vieno ar kito rūbo, būtina pašalinti visas likusias dėmes, kitu atveju – valymas po pusmečio gali būti daug sudėtingesnis.
Medžiagų įvairovė ir priežiūra
Natūraliems pluoštams (tiek odai, tiek kailiams) reikalinga tam tikra priežiūra, o poliesteriui, sintetikai didelių pastangų nereikia. Sintetika yra patvari, šimtą metų nesuyra, priežiūra minimali, bet, aišku, negalima sugrūsti – keičiasi siūlės, forma. Ypač reikia saugoti drėgną viskozę – jeigu yra didelis vėjas, lauke ant virvės nekabinkite.
Natūralus šilkas reikalauja savotiškos priežiūros. Tai prabangos dalykas, todėl ir rūpintis reikia labiau. Jis nėra stiprus. Natūralų šilką reikia plauti su šampūnu, nes jis toks pats kaip ir plaukas – gaminamas iš vabzdžių liaukų. Šilkas bijo saulės, dezodoruojančių medžiagų – gali pakeisti spalvas. Išskalbtus lininius drabužius būtina išlyginti, nes atsiradusios raukšlės sunkiai nyksta“, – teigia pašnekovė.
Kaip prižiūrėti ir kur laikyti vilnonius drabužius?
Pašnekovė užsimena ir apie medvilnės specifiką. Šio audinio drabužių negalima nešti į drėgnas patalpas. „Sintetika pelėsio nesugeria, bet jei supelys vilna, jo išvalyti nebus įmanoma. Medvilnė labai greit pelija, – teigia specialistė ir priduria, – laikyti tokius audinius patartina sulanksčius popieriniuose maišuose ar dėžutėse.“ Nors medvilnę galima labai gerai apdoroti, ji gerai atrodo, bet laikant drėgnose, nevėdinamose, nešildomose patalpose gali supelyti, o po to teks ir išmesti.
Kailinius drabužius būtina vėdinti
Kai kurie specialistai kailinius pataria valyti cheminėse valyklose iškart, vos pasibaigus šaltajam sezonui. Chemiškai valomi kostiuminiai, paltiniai rūbai, įvairūs kailiai. Galima įvairias kailių dėmes bandyti išvalyti patiems naudojant spiritą. Glicerinas ir actas gali suteikti blizgesio seniems kailiniams (vėliau būtina nuvalyti spiritu sudrėkinta medžiaga). Atgauti formą padeda ir kailių šukavimas metalinėmis šukomis.
E. Nemeikštienė pabrėžia ir garinių lyginimo sistemų privalumus. Anot jos, garai padeda atnaujinti spalvą, išeina dulkės ir pan. Net jei ir nėra drabužis valytas chemiškai, jį galima išvalyti naudojant garinimo sistemą, nes ji ir priploja, ir pakelia plaukelį, jeigu reikia.
Pašnekovė pabrėžia ir dar vieną svarbų būdą, padedantį išvengti ne tik blogo kvapo, bet ir erkučių. „Kailius reikia valyti po dėvėjimo sezono vien dėl kvapo. Jei jūs paliksit nevalytus kailius, tai atėjus sezonui „kvepės“ nelabai maloniai. Kailius, kailinius vasarą reikia išnešti lauk, išvėdinti, nes atsiranda įvairių erkučių, o saulės spinduliai padeda jas pašalinti. Praskleisti reikia iš visų pusių. Tik nelaikykite kaitrioje saulėje, nes gali pakeisti spalvą“, – pataria E. Nemeikštienė.
Verta pagalvoti apie laikymą ir sandėliavimą
Tinkamai išvalius ir paruošus drabužį, reikia pagalvoti ir apie laikymo, sandėliavimo sąlygas. Geriausia laikyti dabar paplitusiose rūbinėlėse, kuriose viską galima sudėti į dėžutes, kad nedulkėtų ir nesimaišytų. Specialistai nepataria suspausti drabužių. Spaudimas, lankstymas kenkia natūralioms ir ypač dirbtinėms odoms, nes sulenkimo metu atsiradęs lūžis gali ir nedingti. Su E. Nemeikštiene kalbantis apie įvairias laikymo sąlygas, prašnekome apie paplitusius vakuuminius maišus, leidžiančius talpiai sudėti drabužius, praverčiančius kelionėse ir pan. Nepaisant teigiamų atgarsių apie šį produktą, E. Nemeikštienė jį vertina atsargiau: „Vakuuminiai maišai viską pakeičia, todėl rekomenduočiau tik tiems žmonėms, kurie tikrai neturi vietos, skirtos drabužių laikymui. Šiais laikais žmonės nekaupia drabužių – mada praėjo ir meta lauk. Todėl ir medžiagos nelabai stiprios – tekstilės pramonė yra suinteresuota negaminti brangių audinių. Drabužių negalima sugrūsti, nes pati medžiaga, siūlės, forma keičiasi.“
Vertėtų atsižvelgti ir į skirtingų audinių laikymą vienoje vietoje. Oda, kailiai turi specifinį kvapą, todėl sezoninius drabužius reikėtų įvilkti į maišus. Specialistai pataria tokių audinių laikymui nenaudoti plastikinių maišų, geriau – tankios medžiagos. „Jei dedat į plastikinius, tai galite ir netvarkyti, nevalyti prieš sandėliavimą, sutvarkysite pavasarį, nes tikrai reikės“, – juokauja pašnekovė.
Nepatogumų ištraukus sezoninius drabužius kelia ne tik kvapas ar pakitusi forma. Erkutės ir kandys gali audinį sugadinti nepataisomai. Nuo jų apsisaugoti galima naudojant tiek chemines, tiek natūralias priemones. E. Nemekštienė prisimena pelyną, tabaką, apelsino žievelę, įvairius muilus ir priduria, kad šiais laikais kandys retai besitaiko į spintas. „Kandys jų net neliečia – kruopas, arbatą valgo, – šypteli pašnekovė, – nebent brangesnės medžiagos (kašmyras, lamos vilnos) gali dar sudominti, todėl reikėtų saugiau padėti.“
Kaip prižiūrėti batus?
Batų priežiūra – tikrai kasdienis darbas, reikalaujantis dėmesio ir išmanymo. Tiesa, prieš dedant į spintas, juos taip pat reikia išvalyti – ir viršų, ir vidų. Kartais avalynė tepama įvairiais kremais, pienu, grietinėle, glicerinu, nes suminkština odą. Pasitaiko, kad siekiant efektyvesnio blizgesio, naudojamas kiaušinio baltymas ar šviežiai nulupto apelsino žievė. Valymui tinka ir soda, ji panaikina nemalonų kvapą. Galima valyti ir su druska, mat ji naikina grybelius ir bakterijas. Taigi būdų ir priemonių esti pačių įvairiausių, tereikia jomis pasinaudoti.
Kaip ir aprangos, taip ir avalynės priežiūrai svarbi laikymo vieta, nes batai gali prarasti formą. „Geriausia dėti į dėžutes, o vengti reikėtų plastikinių maišelių. Geriau palikti atvirose patalpose“, – pataria mokytoja.
Prižiūrint drabužius ar avalynę, būtina skaityti etiketes ir vadovautis instrukcijomis, nes jose dažniausiai nurodoma, kaip galima elgtis su įsigytu daiktu ir kokios priežiūros jis reikalauja. Rekomenduojama ypač paisyti temperatūros nurodymų skalbiant, nes medžiagos kitokios nei buvo prieš keliasdešimt metų, o mamų ar močiučių patirtis nebe visada gali pagelbėti. „Medžiagos dabar labai silpnos, todėl to plovimo reikėtų kuo mažiau. Geriau patiems dažniau praustis, negu rūbą nuolat plauti, nes plovimas dar labiau silpnina“, – šmaikštauja E. Nemeikštienė. Kasdienė drabužių ir batų priežiūra yra ne vienintelis dalykas, lemiantis tai, kokiomis nuotaikomis pasitiksite naują sezoną. Tai, kokią aprangą ir avalynę rasite priklauso ir nuo laikymo vietos ir būdų – jei neturite gerų sandėliavimo sąlygų ir žinote, kad po sezono gali būti tie daiktai prisigėrę įvairių kvapų, tai galite ir prieš naudojimą, bet tada bus sunkiau panaikinti ir kvapą, ir dėmes, ir pan.
Drabužių priežiūros ir laikymo ypatumai:
- atsiradusias dėmes būtina valyti iš karto – nelaukite kito sezono;
- skalbiant, lyginant vadovaukitės etiketėse pateikta informacija;
- dėmes lengviau valyti audinį sudrėkinus, o po to naudojant chemines ar natūralias priemones;
- ypatinga priežiūra reikalinga natūralaus pluošto audiniams;
- natūralų šilką, vilną galima plauti naudojant šampūną;
- viskozės, esant dideliam vėjui, nekabinkite ant virvės – išsitampys;
- medvilnės neneškite į drėgnas patalpas, nes supelys – geriau laikykite sausai popierinėse dėžutėse;
- kailius valyti reikia iškart po sezono, galimas cheminis valymas, vasarą patartina išvėdinti lauke;
- saugant drabužius kitam sezonui, geriausia juos laikyti dežutėse, tankaus pluošto maišuose, bet ne plastikiniuose;
- nepatartina rūbų suspausti, sugrūsti (pvz., vakuuminiuose maišuose), nes jie gali prarasti formą, prairti siūlės;
- batus būtina valyti – ne tik bato išorę, bet ir vidų.
