Senjorė priversta dirbti
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė žada, kad šiemet gyventojai lenktynes su infliacija laimės.
„Infliacija yra prognozuojama 2,8 procentai, o visas pajamų kėlimas, kokį mes jį matome – jis turėtų 3-4 kartus viršyti prognozuojamą infliaciją“, – teigė Monika Navickienė.
Tačiau savo bendraamžiams senjorams „Maisto banko“ produktus dalijanti Ramutė sako, kad pagyvenę žmonės infliacijos dar tikrai neįveikė.
„Viena ranka, kaip sakant, duoda, o kita – atima. Kainos yra didelės, infliacija didelė, taip, kad aš, kaip pensininkė, nepragyvenčiau iš savo pensijos ir esu priversta dirbti“, – dalijosi dirbanti senjorė.
Ramutė gauna mažiau nei 500 eurų pensijos, o papildomai dirba socialinio darbuotojo asistente. Vos radusi laisvą minutę, pensininkė pasvajoja, kaip būtų puiku sulaukti didesnės pensijos ir pagaliau nebelėkti į darbą.
„Turėtų būti kokie 800-900 eurų. Tai jau būtų ori senatvė ir nereikėtų dirbti. Eičiau ir į teatrą, ir į koncertus. Į koncertus juk tikrai bilietai brangūs, jeigu į gerą koncertą nori nueiti. Norėtųsi ir į sporto klubus nueiti daug kam, bet irgi visur kainos labai išaugo“, – nuogąstavo Ramutė.
Pasakė, kam šie metai turėtų būti lengvesni
Šiemet gyventojų pajamos vidutiniškai kyla 62 eurais, vidutiniškai 70 eurų didės pensijos, o 10 eurų didinami vaiko pinigai. Taip pat didėja ir minimali mėnesinė alga, o ypač didelį poveikį pajus tie žmonės, kurių skurdo rizikos lygis šiuo metu yra didžiausias – senjorai, vieniši tėvai bei žmonės su negalia.
„Tie patys žmonės gali gauti ir šildymo kompensacijas, jeigu turi vaikų – gali gauti nemokamą maitinimą, paramą mokinio reikmėms įsigyti, taip pat paramą būstui, tai yra socialinio būsto nuomą ar būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, socialines korteles būtiniausioms prekėms įsigyti“, – vardijo socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Ugnė Užgalė.
Anot ministrės, ypač išmokos reikalingos vienišiems pensininkams ir žmonėms su negalia.
„Jeigu visų kitų grupių įtaka skurdo rizikai ir apskritai atskirties rizikai yra efektyvesnė, tai šios grupės žmonių jėgos, sakyčiau, vis dar yra vienos iš pažeidžiamiausių Lietuvoje“, – teigė M. Navickienė.
Tačiau su skurdu kovojančios organizacijos yra įsitikinusios, kad ministerijos planuose turėjo atsidurti dar daugiau pažeidžiamų visuomenės grupių.
„Daugiausiai kalbame apie tuos žmones, kurie arba turi sukaupę darbo stažą, arba dirba, bet mes turime ir žmonių, kurie neturi darbų. 50 procentų žmonių, kurie neturi darbų – susiduria su skurdo rizika ir čia yra patys įvairiausi atvejai: tarkime, vienišos mamos, ypač regionuose, kur nėra daug darbo vietų“, – dalijosi Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Vis dėlto, ekonomistai tikina, kad žingsnis link pagalbos socialiai pažeidžiamiems – žengtas, o dabar esą svarbu tik, kad minimali mėnesinė alga, pensijos ir išmokos – toliau stabiliai kiltų. Žinoma, jei tik užsienio politika ir infliacija leis.
„Kada kyla palūkanų normos, kada skolinimosi galimybės yra labai susiaurėję, kada alternatyvių poreikių svarba auga, kalbant apie nacionalinio saugumo klausimus, išlaidų gynybai augimą ir potencialų augimą ateityje, matyt, ministerija susiduria su tais apribojimais“, – svarstė Šiaulių banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Atsirado proga pasivyti privatininkus
Kol kas valdžios priimti sprendimai padėjo priartėti prie privataus sektoriaus. Ekonomistai skaičiuoja, kad pernai sparčiau augo atlyginimai būtent šiame sektoriuje, tad padidintos algos, pensijos ir išmokos – gera proga pasivyti privatininkus.
„Prie tokių aplinkybių – turbūt yra pateisinamas bandymas paskatinti gyventojų vartojimą, paskatinti ekonomiką didesnėmis socialinėmis išmokomis“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau skurdo mažinimo organizacijos abejoja, ar dabartinio ministerijos žingsnio pakaks, mat regionų atskirtis – vis dar skausmingas klausimas.
„Yra žmonių, kurie tikrai sudėtingai gyveno iki šiol – jų išmokos buvo mažos ir net jeigu pakeliame procentaliai, tarkime 10 procentų nuo 380 eurų – taip ženkliai nepagerėja tų žmonių gyvenimas“, – tvirtino A. Adomavičienė.
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šiuo metu socialinę paramą arba išmoką gauna daugiau negu 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
