Anot prekybos ir laisvalaikio centro „Panorama“ vadovės Birutės Kalanovaitės, ši išpardavimų diena duoda startą ir šventinio pasiruošimo bei dovanų pirkimo įkarščiui. Šiais metais „Juodasis penktadienis“ truks tris dienas, lapkričio 24–26 d. galios „Juodadienio“ pasiūlymai.
Prekybos centro vadovė prideda, kad analizuojant pastarųjų metų pardavimų duomenis, daugiausia prekių įsigyjama mados ir avalynės segmente, taip pat juvelyrikos, kosmetikos ir parfumerijos, galanterijos bei interjero prekių parduotuvėse.
Štai „Pigu.lt“ platintame pranešime žiniasklaidai nurodė, kad tikisi pagerinti 2022-ųjų pardavimų rekordą, tai yra, bent 10 procentų didesnių pardavimų nei praėjusių metų Juodąjį penktadienį. „Pigu.lt“ pernai pasiekė visų laikų Juodojo penktadienio pardavimų rekordą – užsakymų skaičius viršijo 26,7 tūkstančio.
Taip pat pranešama, kad „Juodojo penktadienio“ akcijų metu žmonės šluoja ir keliones – kelionių organizatoriai tikisi 20 proc. pardavimų augimo.
„Pasibaigus rekordiškai didelius keliautojų srautus fiksavusiam vasaros sezonui, lietuvių noras keliauti nei kiek nemažėja – jie aktyviai planuoja ne tik žiemos, bet ir kitos vasaros keliones. Šiais metais stebėdami toliau augantį keliautojų aktyvumą, asociacijos nariai prognozuoja sėkmingus ir „Juodojo penktadienio“ išpardavimo rezultatus.
Šią savaitę jau startavo pirmosios nuolaidos kelionių pasiūlymams, o socialiniuose tinkluose ir kituose kanaluose mirgėte mirga kūrybingi kvietimai įsigyti keliones pigiau pasinaudojant siūlomomis akcijomis bei specialiais pasiūlymais. Turizmo atstovai suteikia nuolaidas net iki 30 proc.“, – sako Milda Plepytė-Rainienė, Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė.
Kelionių organizatorius „Tez Tour“ teigia, kad pirmos dienos rezultatai viršijo visus lūkesčius – sulaukė 25 proc. daugiau klientų nei prieš metus.
„Stebėdami pirmuosius rezultatus, tikimės apie 20 proc. geresnių pardavimų“, – kalba Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
„Atsižvelgę į dabartinius rezultatus, jau galime daryti prielaidą, kad šiais metais populiariausių krypčių trejetukas išliks toks pats, kaip ir pastaraisiais metais. Keliautojai vėl dažniausiai domisi kelionėmis į Turkiją, Graikiją, Egiptą, jie renkasi poilsį 5* viešbučiuose bei „viskas įskaičiuota“ maitinimo tipą“, – pridūrė I. Aukštuolytė.
Lietuviai – „Juodojo penktadienio“ skeptikai
Britų finansų programėlės „Revolut“ užsakymu 14-oje pasaulio šalių atlikta apklausa parodė, kad lietuviai yra vieni iš didžiausių „Juodojo penktadienio“ skeptikų: pusė tautiečių išpardavimų karštinei nepasiduoda išvis ir neperka nieko. Iš nuolaidomis besinaudojančių trečdalis perka tik tai, ko tikrai reikia, o maloniais, bet nebūtinai labai reikalingais pirkiniais save palepina apie 14 proc. mūsų šalies gyventojų.
Jei ypatingas pasiūlymas elektroninėje parduotuvėje galiotų tik vidury nakties ar itin anksti ryte, dėl jo specialiai keltųsi vos 5 proc. lietuvių, entuziastingiausiai buvo nusiteikę 35-44 m. žmonės. Jei nuolaida būtų itin didelė, tokią galimybę svarstytų jau trečdalis. Lietuviai čia taip pat buvo didžiausi skeptikai ir miego į jokias nuolaidas nekeistų daugiau kaip 40 proc. tautiečių, panašios tendencijos ir Latvijoje.
Kiti europiečiai miegą į gerą nuolaidą linkę keisti dažniau: taip sakė trečdalis ispanų, italų, bulgarų, rumunų. Rekordininkai čia yra stipriai amerikiečių nuolaidų penktadienio tradiciją perėmę brazilai, kur dėl geros nuolaidos internete vidury nakties keltųsi beveik 60 proc. žmonių, dar trečdalis taip darytų, jei nuolaida būtų itin didelė, o savo miego į jokias nuolaidas nekeistų vos 7 proc. apklaustųjų.
„Juodojo penktadienio“ pasiūlymais planuojantys pasinaudoti lietuviai šiemet nusiteikę išleisti nedaug: 12 proc. – iki 50 eurų, dar 10 proc. – iki 100 eurų, 6 proc. – iki 200 eurų, dar po kelis procentus – iki 500 arba 1000 eurų. Daugiau moterų apsipirkinės mažesnėmis sumomis, o tarp nusiteikusių išleisti ženklesnes sumas yra daugiau vyrų.
Siūlo pergalvoti apsipirkimus per akcijas: dalis išlaidų – kaip į balą
Daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų per išpardavimus įsigytų daiktų nenaudoja visai arba panaudoja vos kartą ar kelis, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.
„Kainų akcijos ir viliojančios išpardavimų reklamos, tokios, kaip „Juodojo penktadienio“, paveikia dažną. Ypač dabar, kai šis penktadienis tapo kone mėnesio trukmės pirkimų skatinimo karštine. Tyrimas rodo, kad per išpardavimus apsiperka beveik pusė šalies gyventojų – 47 proc. Deja, gan dažnas progą sutaupyti paverčia proga išleisti pinigus veltui, nes dalis per išpardavimus įsigytų daiktų lieka nenaudojami“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Kaip atskleidžia apklausa, 39 proc. gyventojų per išpardavimus įsigytus daiktus panaudoja vos kartą ar kelis, 15 proc. daiktų nepanaudoja visai. Daiktus visuomet panaudojantys nurodo 44 proc. respondentų.
Dažniau įsigytų daiktų visiškai nepanaudojančios sako moterys (19 proc.) nei vyrai (10 proc.). Tačiau tarp respondentų, kurie teigia, kad yra įsigiję vos kartą ar kelis panaudotų daiktų, šis skirtumas tarp lyčių beveik išnyksta – tokių daiktų yra įsigiję 38 proc. vyrų ir 40 proc. moterų.
„Kaip rodo tyrimas, šįmet, palyginti su 2022 m., per išpardavimus perkančių spontaniškai gyventojų skaičius ūgtelėjo 4 proc. punktais ir sudaro 20 proc. Panašia dalimi (3 proc. punktais) mažėjo teigiančių, kad suplanuoja bent dalį pirkinių (20 proc.). Taigi, panašu, kad slopstant infliacijai gyventojai labiau atsipalaiduoja, mažėja jų nerimas, o tai atsispindi jų finansinėje elgsenoje apsiperkant“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.
Tik 7 proc. apklaustųjų nurodo, kad suplanuoja visus išpardavimų ir akcijų pirkinius. Tuo metu 47 proc. respondentų nurodo per išpardavimus apskritai neperkantys ir daiktus įsigyjantys tada, kai jų reikia. Tiesa, tokių gyventojų kiekis šįmet šiek tiek sumažėjo – prieš metus sakančių, kad neperka per išpardavimus dalis sudarė 51 proc.
„Naudos iš akcijų ir išpardavimų galime turėti tik vienu atveju – jei už mažesnę kainą perkame tai, ko mums iš tiesų reikia ir ką tikrai panaudosime. Kitu atveju kenkiame ne tik savo finansams, bet ir gamtai. Masiniai išpardavimai lemia didesnes anglies dvideginio emisijas bei atliekų kiekį. Ypač, jei įsigytų daiktų pakuočių tinkamai nerūšiuojame“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Dvi svarbiausios apsipirkimo sąlygos
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto ekspertės, norint išvengti finansinių nuostolių ir žalos gamtai, būtina atsakingai pažvelgti į pirkinių planavimą ir pirkimą internetu saugantis sukčių.
„Prieš pasiduodant pagundai pirkti akcijų prekes, pirmiausia reikėtų pažvelgti į savo namų ūkio biudžetą – kiek atėmus būtinąsias mėnesio išlaidas mes apskritai galime išleisti kitiems daiktams. Tikrai nesinorėtų, kad po malonaus apsipirkimo mūsų lauktų kitokios juodos dienos – laikotarpis su per mažu sąskaitos likučiu iki kito atlyginimo. Na, o tuomet – susidaryti reikalingų prekių sąrašą ir nepamesti galvos bei jo laikytis“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.
Tačiau finansinių nuostolių gali atnešti ir neatidus apsipirkimas internetu. Masinių išpardavimų metu suaktyvėja fiktyvias interneto parduotuves kuriantys sukčiai. Į tokias parduotuves pirkėjus sukčiai vilioja itin didelėmis nuolaidomis žinomų prekės ženklų gaminiams, paprastai – iš reklamos skelbimų socialiniuose tinkluose.
„Siekiant apsisaugoti nuo tokios sukčiavimo schemos, patartina vengti kainų nuolaidų pasiūlymų, kurie atrodo tiesiog per gerai, kad būtų tikri bei pirkti žinomose internetinėse parduotuvėse. Na, o užsukus į mažiau žinomą, patikrinti, ar joje nurodomas bendrovės adresas ir kontaktai, paieškoti kitų pirkėjų atsiliepimų internete“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
„Revolut“ taip pat primena, kad išpardavimų pasiūlymais bando prisidengti ir finansiniai sukčiai, todėl besinaudojantiems specialiais pasiūlymais internete reikėtų išlikti budriems.
Šiemet itin aktyvūs sukčiai, bandantys parduoti bilietus į neegzistuojančius koncertus, sporto varžybas ar kitus renginius: pagal globalius „Revolut“ duomenis, šiemet gegužę-rugsėjį tokių bandymų apgauti buvo 220 proc. daugiau nei tuo pat laikotarpiu pernai.
Norintiems neužkibti ant sukčių apgaulės, pamačius didelę nuolaidą rekomenduojama pasitikrinti, ar elektroninė parduotuvė patikima ir tikra, o jei radote gerą nuolaidą mėgstamo muzikanto koncertui – ar bilietų pardavėjas yra oficialus jų platintojas. Papildomai sunerimti reikėtų, jei atsiskaityti prašoma bankiniu pavedimu, jei dėl įsigijimo itin skubinama. Naudinga turėti omenyje ir paprastą sveiko proto taisyklę: jei pasiūlymas toks geras, kad sunku juo patikėti, gana didelė rizika, kad jis netikras.
Jei pirkdami internetu nerimaujate dėl atsiskaitymo saugumo, naudokitės virtualia vienkartine kortele, kurios duomenys po atsiskaitymo automatiškai sunaikinami ir iškart sugeneruojama nauja kortelė. Norintiems sutaupyti dar daugiau nei siūlomos nuolaidos prekėms ar paslaugoms, verta atidžiau rinktis kortelę, kuria atsiskaitoma, nes kai kuriais atvejais dalį sumokėtų pinigų galima susigrąžinti (angl. cashback).
Priminimas, kur dėti atitarnavusius daiktus
Organizacijos „Green Alliance“ duomenimis, net 80 proc. per „Juodąjį penktadienį“ įsigytų daiktų yra išmetama panaudojus vos kelis kartus arba net visai nenaudojus. Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovės Veronikos Masalienės, tai ir yra blogiausia, kas gali nutikti su nebereikalingu elektronikos prietaisu – išmesti jį į mišrių atliekų konteinerį arba palikti dūlėti atokiausiame namų kampelyje. Tokiu būdu yra ne tik teršiama aplinka, bet ir stabdomas žiedinės ekonomikos ciklas.
Tad jei per lapkričio išpardavimus apsispręsite įsigyti naujų daiktų, prisiminkite, kaip taisyklingai atsisveikinti su tais, kurie jau nebereikalingi, sugedę ar sulūžę.
Nebereikalingus, bet dar tinkamus naudoti daiktus verta parduoti arba kam nors atiduoti. Didelius nebetinkamus naudoti daiktus reikėtų nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.
Atitarnavusius telefonus, plaukų džiovintuvus, elektroninius žaislus ir kitą smulkią elektroniką galima atvežti į bet kurį didesnį prekybos centrą – čia stovi specialiai tam skirtos talpos. Baterijas reikėtų mesti į būtent joms skirtas talpas, kurias taip pat galima rasti kone kiekviename prekybos centre, įvairiuose verslo centruose bei įstaigose.
Turint seną, didelį ir sunkų įrenginį, pavyzdžiui, skalbimo mašiną, šaldytuvą ar pan., patogiausia užsisakyti nemokamą jo išvežimą iš bet kurios Lietuvos vietos. Ši nemokama paslauga teikiama visoje Lietuvoje. Registruoti išvežimą galima internetu „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Visų rūšių elektronikos ir baterijų atliekas bet kuriuo paros metu galima atvežti į „Man rūpi rytojus“ namelius, įrengtus miestelių centruose ir prie didžiųjų prekybos centrų didžiuosiuose miestuose.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.
O jūs ar naudojatės išpardavimų pasiūlymais? Kokia jūsų nuomonė? Gal esate pastebėję ką nors įdomaus per Juodąjį penktadienį? Kviečiame dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt
