Tendencijos keičiasi
Kaip teigė „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, jeigu prieš kelis metus darbo skelbimai su siūlomu 10 tūkstančių eurų atlyginimu buvo retenybė – pastaraisiais metais situacija tikrai kinta.
„Darbo skelbimai su 10 tūkstančių siūlomu atlyginimu jau tikrai nėra tokia retenybė. Šiuo metu pas mus jų yra keli vienetai, bet kiekvieną mėnesį turime tokių skelbimų keletą. Tai – visai didelis postūmis, lyginant su statistika, kurią turėjome prieš keletą metų“, – teigė R. Karavaitienė.
Pasak pašnekovės, dažniausiai siūlomi aukšti atlyginimai vyrauja amplitudėje tarp 4 ir 8 tūkstančių eurų.
„Tokių darbo skelbimų jau skaičiuojama dešimtimis arba šimtais“, – tvirtino „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė.
R. Karavaitienė taip pat atskleidė, kokioms darbo pozicijoms yra siūlomi tokie aukšti atlyginimai.
„Tikrai nenustebsime, kad tai yra aukščiausio lygio vadovai – generaliniai vadovai, įmonės vadovai. Taip pat, yra padalinių vadovai, technikos, informacinių technologijų, finansų vadovai. Šalia stovi informacinės technologijos. Šios srities specialistai, tai yra IT architektai, IT inžinieriai, IT komandos vadovai – šių skelbimų, vėlgi, yra nemažas pasirinkimas su itin aukštais atlyginimais“, – vardijo ji.
Be to, pašnekovės teigimu, galima išskirti ir keletą sektorių, kuriuose vadovų atlyginimai siekia ypatingas aukštumas.
„Tai yra transporto įmonės, energetikos įmonės, finansai, telekomunikacijos, bankai, farmacija. Gal daugiausiai būtent šiose verslo srityse yra tokių darbo pasiūlymų“, – teigė R. Karavaitienė.
Tiesa, atlyginimo dydį galima sieti ir su pačios įmonės dydžiu.
„Dažnu atveju, tai būna stambesnės įmonės. Nebūtinai tai turi būti tūkstantis ar daugiau darbuotojų. Maždaug nuo 50 iki 250 darbuotojų – tokio dydžio įmonėse jau yra didesni atlyginimai“, – teigė pašnekovė.
Savo ribas brėžia ir patys darbuotojai
Kaip pastebėjo „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė, atlyginimai pastaruoju metu augo ne tik įvairių sričių vadovams, bet ir beveik visose kitose pareigų kategorijose.
„Net ir nekvalifikuotiems darbuotojams atlyginimai augo pastaraisiais metais. 10 procentų tas augimas buvo vidutinis, o nekvalifikuotiems darbuotojams jis buvo net didesnis negu 10 procentų. Gal vidurinės grandies specialistams, patyrusiems specialistams atlyginimų augimas buvo spartesnis ir maždaug prilygsta aukščiausio lygio vadovams“, – teigė R. Karavaitienė.
Ji išskyrė, kam atlyginimai augo labiausiai.
„Pirma, galima išskirti sritis, kur reikalinga itin aukšta kompetencija ir, kur labai trūksta darbuotojų, kur yra nemaža paklausa ir labai maža pasiūla. Pavyzdžiui, medicinos srities darbuotojų yra ir paklausa didelė, ir kvalifikacija reikalinga aukšta, tai šioje kategorijoje atlyginimai augo sparčiau, bet, pavyzdžiui, ta pati nekvalifikuota darbo jėga – atrodo, kvalifikaciniai reikalavimai yra tikrai minimalūs, bet jų yra didelė paklausa, tad ir čia atlyginimai augo. Taip pat ir kitos kategorijos, pavyzdžiui, energetika, kur specialistų poreikis yra aukštas, bet nėra tiek darbuotojų, kokia yra paklausa, statybų sektorius, finansų sektorius, administravimas, žmogiškieji ištekliai, teisė – daugybėje sričių, kur yra paklausos ir pasiūlos neatitikimas, atlyginimai augo“, – vardijo pašnekovė.
Tiesa, savo reikalavimus turi ir patys darbuotojai – jie žino ir aiškiai laikosi nusistatymo, už kokį atlyginimą ir kokį darbą eis dirbti.
„Čia labai gerai galima pasimatuoti pagal darbo skelbimus. Jeigu skelbimas sulaukia itin mažai peržiūrų – tai vienas iš faktorių, kodėl jis sulaukia mažai peržiūrų arba kandidatų, yra per menkas siūlomas atlyginimas. Pareigos gal ir įdomios, įmonė gal ir įdomi, bet siūlomas atlyginimas neatitinka darbuotojų lūkesčių“, – teigė R. Karavaitienė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
