Dar daugiau gyventojų nuo brangesnio poilsio sulaikytų pradelsti mokėjimai už kreditus ar paslaugų teikėjams (83 proc.) ir didelė skola artimiesiems ar pažįstamiems (87 proc.).
„Galima sakyti, kad šie duomenys yra komplimentas lietuviams už jų finansinę drausmę. Neseniai panašus tyrimas buvo atliktas kaimyninėje Latvijoje, ir paaiškėjo, kad ten situacija gerokai skiriasi. Skirtingai nei lietuviai, tik 21 proc. latvių atsisakytų atostogų, jei turėtų pradelstų trumpalaikių finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų“, - pranešime sakė „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Anot pranešimo, nuostata verčiau atsisakyti kokybiškesnio poilsio, bet įvykdyti įsipareigojimus yra būdinga didžiajai daliai lietuvių. Visgi jos rečiau laikosi didžiausias pajamas gaunantys gyventojai ir jaunimas - gyventojai iki 35 metų amžiaus.
Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, neišmokėtą vartojimo paskolą turi 16 proc. pilnamečių gyventojų, o 9 proc. turi pradelstų mokėjimų finansų, telekomunikacijų, elektros tiekimo ir kitoms įmonėms. Už pastarųjų įmonių paslaugas daugiau kaip po 1 tūkst. eurų yra įsiskolinę 2 proc. gyventojų.
Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiausia gyventojų (87 proc.) nuo atostogų kelionių sulaikytų didesnė kaip 3 mėnesių pajamų dydžio skola draugams, giminaičiams ar pažįstamiems.
Apklausa rodo, kad atostogų planus taip pat stabdo jų kaina. Daugiau kaip pusė lietuvių per atostogas išleidžia bent dvigubai daugiau nei įprastą mėnesį. Be to, nemažai žmonių atostogas sieja su galimybe atlaisvinti savo finansinį diržą.
Reprezentatyvią 1015 gyventojų (18-75 m.) apklausą visoje Lietuvoje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu balandį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
