Įperkamumas – kaip 2011 m.
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus apžvelgdamas situaciją teigė, kad pastaruoju metu būsto įperkamumą gerino žemų palūkanų normų aplinka, tačiau pasikeitusi pinigų politika įperkamumui turėjo itin didelės įtakos.
„Būstas laikomas įperkamu, kai indeksas siekia 100, o II metų ketvirtį nukrito iki 90.
Tai reiškia, kad vidutinis namų ūkis, kuris uždirba iki 1,5 vidutinio atlyginimo, jo pamajos yra 10 proc. per mažos, kad jis galėtų įsigyti apie 55 kv.m. būstą“, – sakė ekonomistas ir lygino, kad šiuo metu įperkamumas siekia tokį, kuris buvo 2011 m., po finansų krizės.
Jis pabrėžė, kad, bendrai kalbant, įperkamumą mažino aukštos palūkanų normos bei kurį laiką itin sparčiai augusios nekilnojmo turto (NT) kainos.
INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pridūrė, kad į NT įperkamumo prastėjimą reikėtų įtraukti ir tokius veiksnius, kaip karą Ukrainoje, tačiau sutiko, kad aukštų palūkanų aplinka turėjo ypatingai daug įtakos.
