Neseniai paskelbtoje EBPO ataskaitoje teigiama, kad dabartiniai 22-ejų metų jaunuoliai, kaip tik dabar žengiantys į darbo rinką, sulaukę senatvės iš Lietuvos valstybės gaus pensiją, kuri sudarys vos 28,9 proc. jų buvusių pajamų. Tai yra mažiausias rodiklis tarp 39 tyrime nagrinėtų valstybių.
Dosniausia po gerų keturių dešimtmečių savo pensininkams, anot EBPO, bus Portugalija, kurioje valstybinė pensija sudarys 98,8 proc. buvusių pajamų. 90 proc. buvusių pajamų ribą pensijos turėtų viršyti Turkijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje.
Šio rodiklio vidurkis EBPO šalyse siekia dvigubai daugiau nei Lietuvoje – 61,4 procento.
EBPO skaičiavimuose pensijos lyginamos su tikėtinu vidutiniu atlyginimu, taip pat daroma prielaida, kad pensijų dydį ir apskaičiavimo tvarką apibrėžiantys įstatymai valstybėse liks tokie, kokie yra dabar.
Delfi kalbinti ekspertai sako, kad EBPO prielaidos nebūtinai yra teisingos, todėl realybė gali būti visai kitokia. Kita vertus, akivaizdu, jog dabartinėje mūsų šalies pensijų sistemoje turime užprogramuotą problemą.
Kaltas ir požiūris
EBPO duomenimis feisbuke pasidalijęs Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka Delfi teigia, kad mažos valstybinės ateities pensijos mūsų šalyje yra užprogramuotos ir lietuviškame požiūryje į pačius pensininkus, kurį būtina keisti.
„Pas mus nelaikoma, kad pasenęs žmogus vis dar yra žmogus. Čia toks agrarinės visuomenės palikimas, kai atrodo, kad žmogus užaugino vaikus ir jis nebegali nieko norėti, turi tenkintis skurdžiu pragyvenimu. Taip yra visą Nepriklausomybės laikotarpį“, – kalba R. Lazutka.
Pasak jo, tokio požiūrio iliustraciją galima pamatyti ir pasidairius į kavinių klientus Lietuvoje ir užsienio šalyse. Pas mus prie staliukų matysime beveik vien jaunus žmones, tuo metu Vakaruose pramogauja visų amžiaus grupių gyventojai.
R. Lazutkos teigimu, EBPO skaičiavimai grindžiami šiuo metu galiojančiu Pensijų įstatymu. Pagal jį, pensijos mūsų šalyje kasmet yra indeksuojamos, siejant jų dydį su vidutiniu atlyginimu, tačiau, pasak pašnekovo, to neužtenka.
„To indeksavimo formulė yra tokia, kad pensijos didinamos tiek, kiek didėja dirbančių žmonių vidutinė alga ir dirbančiųjų skaičius. Tačiau atsižvelgiama ne tik į buvusių trejų metų vidutinio atlyginimo augimą, bet ir prognozę, kiek atlyginimai augs ateinančius trejus metus. Bet Finansų ministerija savo prognozes yra linkusi pamažinti. Jei pastaruosius kelis metus algos augo maždaug 9-12 proc., o prognozės numatė 5-6 proc.“, – aiškina R. Lazutka.
Todėl, sako jis, susidaro situacija, kai atlyginimai auga sparčiau nei pensijos, o atotrūkis tarp dirbančiųjų pajamų ir pensijų didėja.
Profesorius pažymi, kad augantys atlyginimai didina „Sodros“ pajamas, o šios institucijos biudžetas ateinančiais metais suplanuotas su daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų rezervu. Tad pinigų didesnėms pensijoms yra, tačiau įstatymas veikia taip, kad sparčiau jų didinti negalima. O EBPO duomenys ir parodo, kur galiausiai tai atves.
Paskata kaupti papildomai
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas EBPO skaičiavimus vertina kritiškiau: „Šiandien valstybės pensija sudaro apie 45 proc. vidutinių pajamų. Šis rodiklis dėl demografijos gali mažėti, bet abejoju, kad sumažėtų iki 29 proc. Institucijos kartais naudoja tokius, sakykim, labai linijinius modelius, kuriuose nubrėžia, kad jei kažkas keisis, tai keisis tik taip.“
Pasak M. Dubnikovo, skaičiuojant tokiu metodu, statistika Lietuvai nėra palanki, bet manyti, kad per 40 metų, kol dabartiniai jaunuoliai išeis į pensiją, niekas nepasikeis, nėra pagrindo.
„EBPO prielaidos, manau, yra truputį klaidingos. Kita vertus, iš šių duomenų akivaizdu, kad žmonės savo pensijai turėtų kaupti ir papildomai, kas tai bebūtų – III pakopa, investicinis gyvybės draudimas, asmeninės investicijos ar panašiai“, – kalba ekonomistas.
Pasak jo, papildomam kaupimui dalį savo pajamų atsideda vis daugiau žmonių, tad bet kokiu atveju realios lietuvių pensijos, gaunamos iš skirtingų šaltinių, bus didesnės nei skaičiuoja EBPO.
