Paslaugų įkainius didina be objektyvių priežasčių
LNK kalbinti panevėžiečiai apie bankų mokesčius arba nutyli, arba pyksta.
„Kam gadintis sau sveikatą ir nervus?“, – kėlė klausimą moteris.
„Labai dideli įkainiai. Netgi per dideli. Tokius nežmoniškus pelnus gauna“, – kalbėjo vyras.
Apie praėjusių metų bankų pelnus bus žinoma kovo mėnesį. Manoma, kad jie sieks milijardą eurų, tačiau paslaugos žmonėms – nepinga, o brangsta.
„Bankai be jokių objektyvių priežasčių jau didino savo paslaugų įkainius, grynai iš noro daugiau užsidirbti iš žmonių“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.
Už kasdieninę bankininkystę kiekvienas kas mėnesį moka skirtingai: vieniams reikia daugiau išgryninimo, pervedimo internetu, kitiems – tik sąskaitos atidarymo.
„Nusiimame pinigus, pavedimų jokių nedarau. Mano tik pensija“, – teigė panevėžietė Vanda.
„Naudoju vien tik grynus pinigus – daug patogiau ir nereikia mokėti niekam“, – dalijosi vyras.
Siūlo paslaugų kainas mažinti
Lietuvos bankas kasmet numato, kiek turi kainuoti būtiniausios banko paslaugos. dabar jų kaina negali viršyti 1,47 euro kas mėnesį, o socialiai remtiniems – 0,73 euro centų per mėnesį.
„Bankai tikrai nesiūlydavo. Kad bankuose rastum informacijos apie tai – reikėdavo labai tiksliai žinoti, ko ieškai“, – pastebėjo R. Jokubauskas.
Nors bazinis krepšelis pigiausias – jį renkasi tik kas keturiasdešimt penktas lietuvis arba 62 tūkstančiai visų gyventojų. Likę – bankams moka daugiau.
„Bankai taip pat gali siūlyti savo krepšelius, taip, kaip jiems atrodo, koks yra poreikis jų vartotojų. Dažnai tie krepšeliai, kuriuos siūlo finansų įstaigos, yra brangesni negu tas minimalus krepšelis“, – teigė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Mažiau nei 3 procentai pasirenka tą valstybinį krepšelį. Taip yra todėl, kad kredito įstaigos yra sukūrę daug daugiau krepšelių, kurie labiau atitinka jų klientų poreikius“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo bankų paslaugas atpiginti.
„Siūlome peržiūrėti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio apimtį, kad ji atitiktų 90-ties procentų Lietuvos vartotojų poreikius“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kaip teigė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Valdonė Darškuvienė, kaip toks sprendimas būtų įgyvendinamas – neaišku.
„Kaip bus pasiekti visi tie vartotojai, apie kuriuos kalbama, kad tai yra 90 procentų visų vartotojų?“, – kėlė klausimą ji.
Pradėti siūloma nuo kainos, kad bazinis krepšelis pigtų 50 centų – iki maždaug 1 eurų per mėnesį.
„Tikrai netikiu, kad kažkas pažabotų bankus“, – nuogąstavo panevėžietė.
„Jeigu valstybė reguliuos kainą toliau ir, sakykime, ta ryškiai mažėjančia kryptimi, – rezultatas bus toks, kad naujiems rinkos dalyviams bus vis labiau sunku įeiti į šį segmentą“, – galimomis pasekmėmis dalijosi E. Čipkutė.
Apsispręsti dar turės Seimas
Įvedus siūlomą tvarką, mokestis bankui keistųsi rečiau – ne kas metus, o kas trejus ir būtų susietas su minimalia mėnesio alga.
„Įstatymu būtų įtvirtinamas santykis su minimalia mėnesine alga“, – teigė G. Šimkus.
Pasirinkę pigiausią krepšelį, žmonės gautų ir šiek tiek daugiau paslaugų – nebe 10, o 15 pervedimų internetu ir 500 eurų išgryninimą kas mėnesį.
„Jeigu būtų vien tik minimumas ir vieną kartą nusiimtum 500 eurų – aš labai abejoju, ar žmonės išgyventų mėnesį“, – įžvalgomis dalijosi moteris.
Kiek tektų mokėti bankams, viršijus limitą, vis dar neaišku, tad siūloma minimalias bankų paslaugas sieti su aktualijomis.
„2022 metais mes matėme, kad Lietuvoje elektroninių mokėjimų skaičius pasiekė beveik milijardą per metus. Galima būtų pririšti prie tokio mokėjimų skaičiaus augimo šalyje“, – dėmesį atkreipė V. Darškuvienė.
„Manome, kad 15 pavedimų per mėnesį yra tai, kas atitinka 90 procentų gyventojų poreikius“, – teigė Finansų ministrė G. Skaistė.
Tiesa, mažinti mėnesinį mokestį tektų bankų pelnų sąskaita, tad baiminamasi, ar jų įkainiai nepadidės kitur.
„Norint rasti pretekstą padidinti paslaugų įkainius – visada galima kažką sugalvoti: tai infliacijos rodiklis, tai dar kažkas. Kažkodėl bankų rekordinis pelningumas niekada nėra pretekstas mažinti įkainius“, – pastebėjo R. Jokubauskas.
Dėl bazinio krepšelio kainos dar turės apsispręsti Vyriausybė ir Seimas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
