Lietuvos bankas skelbia, jog nuo balandžio iki gegužės gyventojų terminuotųjų indėlių bendra vertė išaugo 580 milijonų eurų. Tiek daug per mėnesį indėliai buvo paaugę tik prieš 19 metų, o nuo vasario terminuotų indėlių portfelis jau ūgtelėjo milijardu.
„Per paskutinį pusmetį, buvo sudaryta 14 600 naujų terminuotų indėlių sutarčių ir tai yra 1,9 karto daugiau nei prieš metus“, – atskleidė Lietuvos centrinės kredito unijos atstovas Martynas Dabulis.
Paaiškino, kodėl žmonės renkasi tokį taupymo būdą.
„Grąža iš indėlių išaugo, todėl žmonės, greičiausiai, ir yra linkę taupyti tokiu būdu“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius.
Kaupti banke atsisako
Nuo metų pradžios už terminuotuosius indėlius mokamos palūkanos padidėjo mažiausiai 3 kartus. Bankuose šiuo metu galima gauti iki 4 procentų metines palūkanas, o kredito unijose – iki 4,4 procento. Vieniems žmonėms situacija kelia juoką, o kiti net nenori turėti reikalų su bankais.
„Jūs juokaujate? Pensininkė sutaupys banke pinigų?“, – kėlė klausimą gatvėje kalbinta moteris.
„Pas mane kreditas yra banke, tai užtenka ir tiek su banku turėti reikalų. Nemanyčiau, kad su banku reikia ten kažkokių reikalų turėti, apgaudinėja jie tikrai“, – teigė vyras.
Į bankus ir unijas atnešami ne nauji pinigai – žmonės perkelia santaupas iš banko sąskaitų į terminuotuosius indėlius. Vien per gegužę, einamosiose sąskaitose pinigų sumažėjo 450 milijonų eurų.
„Gyventojai naudoja išeinamųjų sąskaitų lėšas terminuotiems indėliams dėti. Iš esmės, tai yra tie patys pinigai“, – aiškino Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.
Kaupti apsimoka
Terminuotų indėlių palūkanos vis dar neatsveria už būsto paskolas mokamų palūkanų ir kone keturis kartus didesnės infliacijos, bet ekspertas sako, kad kaupti apsimoka.
„Tai yra saugi investicija ir ką svarbu paminėti, tai, kad dabartinės infliacijos kontekste, kuri po truputį slopsta, bet laikyti tiesiog grynus pinigus ir negauti jokios grąžos – tikriausiai blogiausia opcija“, – teigė L. Marcinkevičius.
Ar už kaupimą terminuotuose indėliuose bankai ir unijos mokės daugiau, sako, kad priklausys nuo Europos Centrinio Banko ir ar šis dar kels bazines palūkanų normas.
„Tikėtina, kad dar šiek tiek bus to kilimo, bet prognozuoti turbūt niekas, net ir pats Europos Centrinis Bankas negalėtų, nes labai priklausys nuo ekonominės situacijos“, – teigė E. Čipkutė.
„Gali būti, kad tos palūkanos dar nepasiekė piko, tačiau labai drastiškai stipriai dar augti neturėtų“, – įžvalgomis dalijosi Lietuvos centrinės kredito unijos atstovas M. Dabulis.
Keičiasi tendencijos
Pagal trukmę, populiariausi – vienerių metų trukmės indėliai. Juose bendra pinigų vertė siekia 3,5 milijardo eurų, bet unijos pastebi ir naujas tendencijas.
„Žmonės pradėjo dėti ir trumpesnių periodų indėlius“, – teigė M. Dabulis.
Finansų įstaigose gyventojai laiko 21 milijardą eurų. Iš jų 5 milijardai – terminuotuose indėliuose.
Visą reportažą galite rasti LNK:
