Ar statistika parodo realią situaciją?
Neabejotina, kad ne vienas kėdainietis, uždirbantis vos vidutinį atlyginimą, tik pečiais patrūkčios stebėdamasis, iš kur randasi tokie skaičiai ir kas Kėdainiuose tiek uždirba.
Paanalizavus juos įdėmiau bei pasikalbėjus su Kėdainių rajono savivaldybės vadovais aiškėja, kad vien tik nuogi skaičiai realios situacijos toli gražu neatspindi. Maža to, galima sakyti, kad tokie statistiniai skaičiavimai ją net iškreipia.
„Tokie skaičiai ir Kėdainių rajono užimta 4-oji vieta pagal atlyginimų dydį statistikos skaičiuotojų duomenų lentelėse rodo ne ką kitą, kaip tai, kad šio skaičiaus ženklus augimas yra kelių rajono įmonių nuopelnas.
Tikslių duomenų neturiu, tačiau remdamasis savo ankstesnio darbo patirtimi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, galiu daryti prielaidą, kad tiesiog kelios rajono įmonės savo darbuotojams pirmąjį šių metų ketvirtį išmokėjo priedus prie atlyginimo ar premijas už praėjusių metų rezultatus, todėl tas mūsų rajono atlyginimų vidurkis taip ir išaugo“, – sako Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas.
Jam pritaria ir Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis: „Mūsų rajono įmonės jau seniai naudoja pažangią darbuotojų skatinimo metodiką – premijavimą.
Pats esu dirbęs ne tik Lietuvos, bet ir užsienio farmacijos įmonėse, gerai žinau, kad už pasiektus metų rezultatus 13-asis atlyginimas ar kito dydžio metinės premijos darbuotojams išmokamos kitų metų pirmąjį ketvirtį, todėl neabejoju, kad būtent tai ir iškreipia atlyginimų vidurkio statistiką.
Tačiau ši statistika rodo kitą labai gerą dalyką – tai, kad mūsų rajone yra labai stiprių ir šiuolaikiškų įmonių, ne tik dirbančių pelningai, bet ir sudarančių savo darbuotojams puikias galimybes užsidirbti“.
Reikėtų skaičiuoti tik metinius rodiklius
G. Muznikas įsitikinęs, kad norint žinoti, koks yra realus vidutinis atlyginimas tiek Kėdainių rajone, tiek ir bet kuriame kitame Lietuvos mieste, reikėtų skaičiuoti ne pirmojo metų ketvirčio, o visų metų atlyginimų vidurkio rezultatus.
„Norint turėti realius skaičius, reikia vertinti metinius rodiklius.
Jokių apibendrinimų negalima daryti pagal vieno mėnesio ar vieno ketvirčio rezultatus. Realią situaciją atspindi tik metiniai rodikliai.
Jei analizuojame atskirus mėnesius, statistika išsikreipia.
Pavyzdžiui, viena maža įmonė išmoka metinius priedus darbuotojams, o statistiškai išeina, kad ji moka kone didžiausius atlyginimus šalyje.
Štai todėl ir negalima sakyti, kad Kėdainiuose ženkliai išaugo atlyginimų vidurkis ir mūsų rajonas pagal jų vidurkį yra ketvirtas šalyje.
Realiai Kėdainiai pagal praėjusiais metais išmokėtų atlyginimų vidurkį yra išties aukštoje aštuntoje vietoje, o ne ketvirtoje, kaip rodo pirmas šių metų ketvirtis“, – sako G. Muznikas.
Kaip keisis atlyginimų dydis?
Kaip keisis atlyginimų dydis per artimiausius kelerius metus, ekstremalios situacijos dėl COVID-19 fone, prognozuoti labai sudėtinga.
Daugumai jau dabar aišku, kad vis garsėjant kalboms apie naują krizę, svarbiausias tikslas – išsaugoti darbo vietas ir atlyginimus bent jau tame pačiame lygyje.
„Visoje Lietuvoje dėl bendros situacijos pasaulyje sumažėjo darbo vietų.
Tendencijos visur tos pačios: dėl pandemijos įvesta daug ribojimų, kurie galiojo ilgą laiką, tad stipriai sumažėjo ir prekių gamyba, ir eksportas.
Ypač sunku prognozuoti tendencijas pasauliui ruošiantis antrai COVID-19 bangai.
Niekas nežino, kas bus toliau, todėl labiausiai tikėtina, kad visą dabar uždirbamą pelną įmonės investuos ne į darbuotojų atlyginimus, o į „lašinukų auginimą“, kad, susidūrus su nauja krize, būtų turima rezervinių išteklių, skirtų išgyvenimui“, – mano vicemeras P. Aukštikalnis.
Kaip darbo rinką paveiks naujos įmonės?
Kad Kėdainiuose darbo rinką ir darbuotojų atlyginimus stipriai paveiktų naujai besikuriančios įmonės, P. Aukštikalnis nesitiki: „Kuo daugiau naujos įmonės investuoja, tuo labiau jų visi gamybiniai procesai būna automatizuoti ir darbo rankų joms reikia mažai.
Atvirkščiai – neretai daugiau darbo vietų sukuria besikuriančios mažytės įmonės, ypač orientuotos į paslaugų sferą.
Kartais 5 mažos įmonės sukuria daugiau darbo vienų negu viena didžiulė, investuojanti milijonus.
Todėl labai svarbu tai, kad supaprastinome joms paramos skyrimo iš Kėdainių rajono savivaldybės tvarką – beveik kiekviename rajono tarybos posėdyje priimami sprendimai skirti paramą smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Labai džiaugiuosi, kad ir aš dalyvavau keičiant ir paprastinant rajono Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo tvarkos fondo nuostatus, pagal kuriuos ir skirstoma parama.
Bet kuriuo atveju savivaldybė suinteresuota, kad tiek didelės, tiek mažos įmonės čia kurtų darbo vietas.
Be to, svarbu ir tai, kad Kaune ar Panevėžyje dirbantys žmonės savo gyvenimą kuria mūsų rajone. Dirbti didmiestyje, o gyventi mažame ir jaukiame mažesniame mieste populiaru visame pasaulyje.
Džiaugiuosi, kad tokios tendencijos jau įsigali ir pas mus.
Jos naudingos ir savivaldybei – žmogus nors ir dirba kitur, tačiau čia, savo gyvenamojoje vietoje, naudojasi visomis socialinėmis paslaugomis.“
