Į komisus traukia ir išlaidautojai
Nepriklausomybės pradžioje populiarios komiso parduotuvės vėl atgimė prasidėjus ekonominei krizei, o dabar vis dažniau pritraukia nebe tik norinčius sutaupyti, bet ir ieškančius originalių ir išskirtinių daiktų. Šių parduotuvių principas – tarpininkauti klientui norint parduoti jam nebereikalingus, tačiau įvairiausius kokybiškus daiktus jų ieškančiam žmogui: drabužius, baldus, buitinę techniką ar knygas.
Nors anksčiau tokio tipo parduotuvės daugeliui asocijuodavosi su nepritekliumi, šiuo metu komiso principu daiktus parduoda ir perka ir pasiturintys klientai. „Pas mus daug pasiturinčių klienčių ir jos labai mėgsta pirkti daug daiktų, kurių kaupti nenori. Būna, jog ateina ir sako, kad nusipirko palaidinę, o po dviejų savaičių atneša ją mums. Nors ji visai nauja – pirkta prieš porą savaičių – sako, kad jau atsibodo. Mes aišku priimame, nes daiktas naujas, iš naujos kolekcijos, o kaina dvigubai mažesnė“, - pasakojo „Boutique namai“ savininkė Živilė Barvainė.
Tai, kad komisuose drabužių ieško ne tik kitur daiktų įsigyti negalintys žmonės, pritaria ir „Buduaras“ komiso direktorė Giedrė Muldarienė. „Ateina tie, kurie ieško išskirtinių daiktų – medžiotojai, kurie nori sumedžioti gerą, bet pigesnę prekę“, - sakė ji. Moteris pasakojo, kad bent jau jų komiso parduotuvėlės įvaizdis ženkliai skiriasi nuo to, koks apie komisus vyravo anksčiau – jame parduodamos ne tik kokybiškos prekės, bet ir vertingi gaminiai. „Bendraujame su kai kuriais dizaineriais“, - kalbėjo G. Muldarienė.
Tiesa, ji sutinka, kad komisai vis dar išlieka vieta, norintiems apsipirkti pigiau. „Komise galima ir sutaupyti, nes vienas nori tik parduoti daiktą, o kitas - ir užsidirbti. Todėl tas kainų spektras yra labai įvairus“, - mano ji. Su tuo sutiko ir knygų prekyba komiso pagrindais užsiimančios parduotuvės „Žmonių knygos“ pardavimų vadybininkė Martyna Andruškaitė: „Negaliu pasakyt, kad klientai neieško knygų, kurių nebėra knygynuose ar antikvarinių leidinių, bet apsilanko ir tie, kurie nori paprastų „skaitalų“, literatūros nusipirkti pigiau negu knygyne“. Buitine technika ir baldais prekiaujančio komiso „Komisas.com“ portalo savininko Valdo Balaišio teigimu, lankytojų, ieškančių pigesnių prekių, ir tų, kurie nori įsigyti originalų daiktą, jų parduotuvėje apsilanko maždaug perpus.
Parduodamą daiktą reikia realiai įvertinti
Norintiems į komisą nunešti nebereikalingus daiktus, patartina realiai apsvarstyti, ar daiktą iš tiesų norės įsigyti kiti. Komisų savininkų teigimu, pasiūlymų parduoti daiktus jie gauna daug, todėl formuojant asortimentą daroma daiktų atranka. „Kriterijai tikrai patys įvairiausi – leidimo metai, knygos būklė, autorius, pats kūrinys. Priimame visų žanrų knygas: ir grožines, ir mokslines, ir vaikų. Bet pagrindiniai kriterijai yra būklė, metai ir kūrinys“, - sakė M. Andruškaitė. V. Balašaitis sakė, kad jų komise priimami ir naudoti, tačiau ne labai seni daiktai. „Panaudotas daiktas gali būti, tačiau neimame tarybinių laikų daiktų“, - pasakojo jis.
Drabužių prekyboje reikalavimai didesni. „Daiktus siūlo dažniau nei perka, todėl darome nemažą atranką“, - sakė G. Muldarienė. Ji sakė, kad atneštas drabužis turi būti kokybiškas, pagamintas ne iš sintetinių medžiagų, išvalytas, nesuplyšęs. „Kreipiame dėmesį į sezoniškumą ir paklausą: šiuo metu - suknelės, rankinės, kurios visada turi paklausą...Avalynė turi būti nauja, panešiotą jau nelabai perka“, - sakė komiso savininkė. Ž. Barvainė pasakojo, kad ji daiktus vadovaudamasi savo skoniu atrenka pati. „Daiktas turi būti labai mažai nešiotas, švarus, išlygintas. Pirmiausiai atsižvelgiame į etiketę, bet imame ir tada, jeigu tikrai gražus daikčiukas, gali būti nebūtinai žymių dizainerių, - sakė moteris. - Daugiau daiktų atsisakome, negu priimame“.
Tuo tarpu Klaipėdoje veikiančios „Komiso parduotuvės“ savininkės Raimondos Kovšikienės teigimu, kad nors ir priima ne visus siūlomus drabužius, ypatingų atrankos kriterijų jiems netaiko: „Juk visokių daiktų reikia, ir skonis - labai slidus reikalas. Jei patinka man, ne visada ir kitam patinka“. Etikėtė moters parduotuvėje – ne rodiklis drabužiui priimti. „Mūsų patalpos per didelės imti tik drabužius su žymiomis etiketėmis, manau tiek žmonių, kiek reikėtų, Klaipėdoje neturi tokių rūbų“, - kalbėjo moteris. Ji sakė atrankos metu atsižvelgianti į sezoniškumą, kokybę, tai, ar drabužis labai sudėvėtas.
Pelną pardavėjai gauna už antkainį
Komisas – išeitis savo daiktus legaliai parduoti norintiems žmonėms. Paprastai už šią paslaugą komiso savininkas pelną gauna dviem būdais: taikydamas mokestį už sutartį, pagal kurią daiktas perduodamas pardavėjui, bei antkainį, pridedamą prie pirkėjo nustatytos kainos. Pinigus žmogus gauna jo daiktą pardavus kitam. „Mes pinigus atiduodame tik kai daiktą parduodame. Pasirašome sutartį keliems mėnesiams ir paskui, kai parduodame daiktą, grąžiname pinigus, o jei neparduodame - grąžiname daiktą. Žmogus už sutartį sumoka mokestį penkis litus. Į sutartį įeina penki daiktai ir juos mes laikome du ar tris mėnesius. Jokių nukainavimų pas mus nebūna, mes nuolaidas darome nuo savo nustatyto antkainio“, - pasakojo G. Muldarienė.
Kainą, pasak komiso savininkų, dažniausiai nustato pats žmogus. „Jeigu žmogus knygą palieka komiso principu, tada jis gali pats pasakyti už kokią kainą nori jas parduot, bet mes, aišku, jeigu matome, kad ji nereali, tai patariame žmogui, - sakė M. Andruškaitė. - Žmogus mums visiškai nieko nemoka. O mes nuo kiekvienos knygos gauname kitą procentą“. Tokiu pat principu daiktus parduodantis sakė ir V. Balaišis. Nuspręsti, už kiek vertėtų parduoti daiktą, klientui sakė padedanti ir Ž. Barvainė. „Mes padedame, bandome suderinti mažesnę kainą, kad irgi galėtume užsidėti antkainį, kad parduotumei ir prekė labai ilgai neužsistovėtų“. Jai pritarė ir R. Kovšikienė: „Patariame dėl to, kad mes realiai orientuojamės už kiek gali drabužį nupirkti, žmonės apie savo daiktus dažnai galvoja geriau“.
Žmonės vilioja ir galimybė užsidirbti
G. Muldarienės manymu, į komisą dažniau kreipiamasi ne norint išvalyti spintą ar atsikratyti nereikalingais daiktais, bet užsidirbti. „Gerais laikais žmonės yra prisipirkę daiktų už nemažą kainą ir dabar galvoja, kaip kažkiek už jį atgauti. Būna ir daiktų, kurie nė karto neužsidėti...“, - pasakojo ji.
Ž. Barvainė sakė, kad į jos parduotuvę taip pat kreipiasi ir vyresnio amžiaus žmonės. „Yra ir pagyvenusių žmonių, kurie prikaupę, pavyzdžiui, servizų. Mes juos irgi priimame, turime ir šiek tiek medžio masyvo baldų, toršerų, knygų, bet daugiausiai – drabužių“, - minėjo savininkė. Klientų stoka kalbinti komisų atstovai nesiskundė, bet siūlančių daiktus – dažnai vis dar daugiau nei juos perkančių. „O klientų trūksta visiems, bet kol kas išsilaikome“, - sakė R. Kovšikienė.
