Į Delfi redakciją kreipęsis skaitytojas Vilius pasakoja, kad trečiadienį SEB bankomate išsigrynino 1000 eurų, o vėliau pamatė, kad bankas už tai paėmė 20 eurų. Jis iškart paskambino banko klientų aptarnavimo telefonu, manydamas, kad galbūt įvyko klaida, nes dar prieš kelias dienas išsiėmęs tokią pačią sumą bankui sumokėjo 8 eurus komisinių.
„Konsultantas sutrikęs sako, kad nuo vakar mokestis pakilo nuo 0,8 iki 2 proc. Klausiu, kokiu pagrindu? Negali man atsakyti. Ir 8 eurai nuo 1000 eurų yra daug, bet 20 eurų? Gal kitą savaitę sugalvosit imti 100 eurų?
Bankų paslaugų kainų kėlimai, turint tokius įspūdingus viršpelnius, mažų mažiausiai yra negarbingi ir niekuo neparemti, ypač atsižvelgiant į kainas Lietuvoje“, – piktinasi Vilius.
Kiek vėliau su Delfi susisiekė ir kita skaitytoja Kornelija, ji taip pat susidūrė su padidėjusiais įkainiais
„Apie besikeičiančius įkainius buvo pranešimas e. bankininkystėje. Bet ši informacija buvo sujungta su tuo, kad keisis ir bendrosios sąlygos. Atskiro pranešimo el. paštu nebuvo. Kas, jeigu žmogus nesijungia prie e. bankininkystės, o mokėjimus daro per programėlę? Tokia informacija žmogaus ir nepasiekia.
Balandžio 9 d., kaip tyčia, nuėjau prie bankomato išsigryninti 1500 eurų. Už išgrynintus 1500 eurų man teko sumokėti 19 eurų. Kreipiausi į banką dėl jų taikomų kosminių įkainių, gavau atsakymą, jog nuo balandžio 10 d. bus paskelbti nauji planai. Tai akivaizdus bankų bandymas pasipelnyti, nes balandžio 9 d. įkainiai buvo pakelti, o planai neva turėjo būti paskelbti balandžio 10 d. Taip, gal planai ir buvo paskelbti balandžio 10 d. popiet. Tai reiškia, jog bankai turėjo daugiau nei 24 val. pasipelnyti iš žmonių, kurie dėl įvairiausių aplinkybių privalėjo išsigryninti pinigų.
Pradėkime nuo to, kad ir patys bankai skatina turėti grynųjų <...>. Kaip tokiu atveju reikia išsigryninti pinigus be kosminių įkainių? Be to, mano požiūriu, jeigu bankas kelia įkainius, tai jau tą pačią dieną turi pasiūlyti paslaugų planus žmonėms pasirinkti. Baisu net pagalvoti, kiek žmonių buvo apgautų banko“, – Delfi rašė laišką skaitytoja.
Bankas keitė kainodarą
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė Delfi patvirtina, kad nuo balandžio 9 dienos įsigaliojo nauji banko įkainiai.
Pasak jos, kainodara, kaip ir anksčiau, sudaryta taip, kad kasdienės bankininkystės paslaugomis klientams būtų naudingiau ir patogiau naudotis pasirinkus vieną iš banko teikiamų paslaugų planų – tai yra pigiau, negu naudotis atskiromis banko paslaugomis.
„Atnaujindami banko paslaugų planus, kurie yra labiau pritaikyti pagal klientų poreikius, suteikiame ir didesnius nemokamo grynųjų pinigų paėmimo iš bet kurio bankomato limitus.
Šiuos limitus didiname, atsižvelgdami į infliaciją, augančias pragyvenimo išlaidas ir klientų pageidavimus. Anksčiau maksimalus limitas siekė 1000 Eur/mėn. Dabar mažiausias nemokamo grynųjų pinigų paėmimo limitas – 550 Eur/ mėn., didžiausias – 2000 Eur/mėn., priklausomai nuo pasirinkto plano“, – teigia I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Tais atvejais, kai klientas nesinaudoja paslaugų planu, debeto kortele pasiimant grynųjų nuo šiol taikomas 2 proc. (mažiausia 1 Eur) įkainis.
„Klientams, kurie naudoja daugiau grynųjų pinigų, rekomenduojame rinktis paslaugų planą „Premium“, suteikiantį iki 2000 Eur/mėn. grynųjų pinigų paėmimo limitą“, – sako SEB banko atstovė.
Ji taip pat primena, kad jei klientui limito pagal pasirinktą paslaugų planą nepakaktų, kaip ir anksčiau banko klientai gali pasiimti grynųjų pinigų prekybos centrų kasose.
Bankas savo klientams sudaro galimybę nemokamai grynųjų pinigų pasiimti „Maximos“, „Iki“, „Rimi“, „Senukų“ ir kitų mažesnių prekybos tinklų kasose. Pinigai, išsigryninti prekybos tinkluose, į pasirinkto paslaugų plano mėnesio grynųjų pinigų paėmimo limitą neįeina, – žmogui nereikia mokėti už taip gryninamus pinigus, ir jis nemokamai per mėnesį gali išsigryninti tokią sumą, kokią pageidauja.
„Vienintelė sąlyga – turi pirkti prekių mažiausiai už 5 eurus ir atsiskaityti SEB banko kortele, o vieno pirkimo metu galima išsigryninti iki 100 eurų, pirkimų skaičius neribojamas“, – pažymi I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Maksimalūs įkainiai – tik paslaugų planams
Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros departamento politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius Delfi teigia, kad bankai savo paslaugų kainodarą formuoja ir paslaugų įkainius nustato individualiai.
Tačiau apie tokius pokyčius jie turi klientams pranešti prieš 60 kalendorinių dienų iki naujų paslaugų įkainių įsigaliojimo, kad klientai galėtų priimti sprendimą – sutikti su mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų pokyčiais ir toliau naudotis paslaugomis ar jų atsisakyti, pavyzdžiui, rinktis kitą mokėjimo paslaugų teikėją.
„Jeigu vartotojui nepriimtini bankų teikiami pasiūlymai, jis gali pasirinkti reguliuojamą pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos krepšelį. Šį krepšelį turi teikti bankai ir kredito unijos, jeigu teikia į krepšelio sudėtį įeinančias mokėjimo paslaugas, už ne didesnę kainą kaip 1,47 euro, nepasiturintiems gyventojams – 0,73 euro per mėnesį“, – aiškina T. Karpavičius.
Pasak jo, tokia maksimali paslaugų krepšelio kaina nustatyta pagal Lietuvos banko patvirtintą metodiką ir galioja nuo 2024 m. sausio 1 d. Šio krepšelio kainos viršutinė riba kasmet peržiūrima.
Minimali į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelį įeinanti grynųjų pinigų išgryninimo suma šiuo metu yra ne mažiau kaip 550 eurų per mėnesį, ji nustatoma ir peržiūrima remiantis Mokėjimų įstatymo nuostatomis.
„Pastaraisiais metais atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis suma Lietuvoje kasmet didėjo trečdaliu. Grynųjų poreikis augo mažiau. Dėl to nustatant į krepšelį įeinančią minimalią grynųjų pinigų pasiėmimo sumą ir minimalų pavedimų skaičių atsižvelgiama į įprastus vartotojo mokėjimo poreikius, kaip numato minėtas įstatymas“, – akcentuoja Lietuvos banko atstovas.
2023 m. Lietuvos banko užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų mokėjimų įpročių apklausos duomenimis, 83,8 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių ir į klausimą apie pinigų gryninimąsi atsakiusių asmenų vidutiniškai per mėnesį išsigrynino iki 550 eurų. Daugiau negu 550 eurų nurodė išsigryninantys vos 7,9 proc. apklaustųjų. 8,3 proc. atsakė, kad grynųjų pinigų iš sąskaitos dažniausiai apskritai neima.
„Dauguma bankų periodiškai peržiūri savo taikomus įkainius už įvairias paslaugas.
Gyventojai gali pasirinkti už mokėjimo paslaugų krepšelį mokėti tam tikrą komisinį atlyginimą per mėnesį arba mokėti už atskiras paslaugas atskirai. Į krepšelį paprastai įtraukiama ir tam tikra grynųjų pasiėmimo iš bankomato suma, už ją papildomai mokėti nereikia“, – sako T. Karpavičius.
