Pagal darbo sutartį dirbantiems darbuotojams per metus priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Jų metu mokami atostoginiai, kurių dydis skirtingais mėnesiais gali būti kitoks dėl jų apskaičiavimo tvarkos.
Atostoginių suma gali būti didesnė nei darbuotojo atlyginimas arba mažesnė, todėl reikėtų apdairiai pasirinkti, kurį mėnesį finansiškai naudingiausia atostogauti.
Atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio pastarųjų 3 mėnesių darbo užmokesčio ir šių mėnesių darbo dienų skaičiaus, skaičiuojant laikotarpį iki atostogų pradžios.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė išskyrė, kurie šių metų mėnesiai palankiausi, o kurie ne.
Jei darbuotojo alga šiemet nesikeičia ir jis pasiima 10 dienų atostogų, palankiausia šiais metais atostogauti birželį, rugpjūtį ir spalį, mat šiais mėnesiais jis gaus didesnius atostoginius. O šių metų liepa, rugsėjis, lapkritis ir gruodis yra „blogieji“ mėnesiai, kai atostogaudami pralošite ir gausite mažiau atostoginių.
„Blogais“ laikomi tie mėnesiai, kurie turi mažiau darbo dienų. Kuo mažiau dienų, tuo brangesnė ta darbo diena. Pakeiti brangią darbo dieną į atostogų dieną, kuri skaičiuojama iš mėnesių, kurie turi daugiau darbo dienų, vadinasi, tų mėnesių darbo diena – pigesnė, todėl darbuotojas gauna mažiau. Visada geriausia atostogauti tais mėnesiais, kuriais darbo dienų skaičius yra didžiausiais, jei darbuotojas uždirba mėnesinę algą“, – aiškina D. Čibirienė.
Kada šią vasarą palankiausia atostogauti?
Štai pavyzdys: darbuotojas uždirba 1500 prieš mokesčius ir birželį išeina 10 dienų atostogų. Laikome, kad tokią pačią algą jis uždirbo ir tris mėnesius prieš atostogas: kovą, balandį ir gegužę, iš kurių bus skaičiuojami atostoginiai.
Tuomet skaičiuojame, kiek šie mėnesiai turėjo darbo dienų: kovas – 23, balandis – 19, gegužė – 22 d. Taigi asmuo per tris mėnesius uždirbo 4500 eurų ir išdirbo 64 d.
Taigi, darbo užmokestį padalinus iš išdirbtų dienų, matome, kad viena darbo diena kainuoja apie 70 eurų. Birželį atostogaudamas 10 dienų, atostoginių jis gaus 700 eurų. Algalapyje jis matys 1521 eurų sumą, t. y. 21 euru daugiau nei jo įprastas mėnesio atlyginimas.
Tokiu pačiu principu skaičiuojame atvejį, kai asmuo eina atostogauti liepą. Atostoginius skaičiuojame iš balandžio, gegužės ir birželio. Šie mėnesiai atitinkamai turėjo 19, 22 ir 22 darbo dienas. Jei asmuo per tris mėnesius uždirbo 4500 eurų, padalinę iš 63, gauname 71,4 eurą – tiek kainuoja viena atostogų diena.
Už 10 dienų atostogas toks darbuotojas gautų 714 eurų atostoginių, o gale mėnesio algalapyje išvystų 35 eurais mažesnį atlygį nei įprastai – 1464 eurai. Taigi matome, kad liepą atostogauti neapsimoka.
Jei darbuotojas, uždirbantis 1500 eurų popieriuje, atostogaus rugpjūtį, 10 dienų atostoginiai sudarys 703 eurus, o algalapyje nurodyta suma bus 1521 euras, t. y. daugiau nei įprastai.
Jei darbuotojo alga šiemet didėjo
Jeigu šiemet kilo darbuotojo atlyginimas, atostogoms geriausi mėnesiai, kurių atostoginiai skaičiuojami iš padidėjusios algos, t. y. geriausia pradėti atostogauti praėjus bent 3 mėnesiams po padidėjimo. Pirmas toks mėnesis buvo balandis, jei alga didėjo nuo sausio 1 d.
„Tačiau balandis „iš prigimties“ – blogiausias iš visų mėnesių. Lieka gegužė – tada būtų didžiausi atostoginiai, jei žmogaus alga didėja 2023 m.“, – pažymi D. Čibirienė.
Buhalterių atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad jei žmogus yra gavęs priedus už naktinį darbą, viršvalandžius, alga didėjo ar gavo premiją – visa tai stipriau paveikia vidurkį nei minėtų mėnesių specifika.
„Jei praeitą mėnesį gavote premiją, tai einamą mėnesį būtų gerai eiti atostogauti, nes premija bus įtraukta į vidurkio skaičiavimą, ir atostoginiai bus didesni. Pavyzdžiui, jei žmogus gavo papildomą atlygį už viršvalandžius, darbą savaitgaliais, per šventes, darbą kenksmingomis sąlygomis“, – sako ji.
