Kaip rašoma pranešime spaudai, 17 proc. apklaustų gyventojų teigia, kad jų pajamos sumažėjo iki 30 proc., dar 13 proc. nurodė 10 proc. pajamų sumažėjimą. Labiausiai pajamų sumažėjimą pajuto jaunesni žmonės iki 30 metų (60 proc. jų nurodo sumažėjusias pajamas), gyvenantys vidutinio dydžio miestuose ir miesteliuose, turintys pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Tarp labiausiai nukentėjusių – dažniausiai patys sau dirbantys žmonės.
Pasak „Scorify“ direktoriaus Žilvino Mileriaus, apklausa parodė, kad žmonės nėra ypač optimistiškai nusiteikę, kada jų pajamos grįš į ankstesnį lygį – net 30 proc. apklaustųjų mano, kad tai įvyks ne anksčiau kaip po metų, mažiausiai optimistiškai yra nusiteikę vyresnio amžiaus gyventojai ir dirbantys sau.
„35 proc. apklaustųjų teigia turintys kreditinių įsipareigojimų – tai reiškia, kad mažėjant pajamoms ir didėjant neapibrėžtumui dėl finansinės ateities, labai svarbu atsakingai vertinti savo įsipareigojimus, jų vykdymą ir apie tai kalbėtis su kredito įstaiga“, – sako Ž. Milerius.
Apklausa atskleidžia, kad išlaidų lygis karantino metu taip pat keitėsi. 56 proc. žmonių mini sumažėjusias išlaidas – 26 proc. nurodo, kad jos sumažėjo trečdaliu. Labiausiai šį pozityvų asmeninių finansų pokytį pajuto didžiųjų miestų gyventojai, mažiausiai – pensinio amžiaus lietuviai. Trečdalis apklaustųjų minėjo, kad jų išlaidos nesikeitė – 9 proc. sakė, kad jos netgi padidėjo.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Scorify“ užsakymu gyventojų nuomonės tyrimų įmonė „Norstat“ internetu atliko balandžio 30 d. – gegužės 7 d. ir apklausė 1000 Lietuvos gyventojų.
