Kas įsiskolina daugiausiai
Skelbiama, kad 2023 metais antstoliai išieškojo rekordines sumas. Praeitais metais Lietuvos biudžetą papildė 53,5 milijonų eurų. Tai – nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės, civilinės teisės pažeidimus. Valstybė – vis dar išlieka didžiausia gyventojų kreditorė.
„Tai yra būtent tos vadinamos skurdo skolos. Jos ateina ne iš to, kad kažkas pasiskolino ir turėjo pakankamai gerą algą, kad pasiimtų paskolą ir kaupia tą skolą, kaip tarkime, matytume, labiausiai techniškai įsiskolinusiose šalyse“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektų vadovas Rokas Keršys.
Tiesa, ne visos skolos nugulė antstolių statistikoje, mat valstybinės institucijos, tokios kaip „Sodra“ ar mokesčių inspekcija, didelę dalį jų išsiieško pačios.
„Antstolių sistema, deja, kaip matome, nėra labai efektyvi išieškoti skolas, ypač valstybei, nepaisant to, kad valstybė yra didžiausias kreditorius“, – teigė R. Keršys.
Pernai antstoliai išieškojo kone 227 mln. eurų. Tarp šių skolų – laiku neišmokėti atlyginimai, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistos žalos, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas. Ypač prasiskolinę yra vyrai, kurių antstolių sąrašuose – bent 70 procentų.
„Tarpusavyje juokaujame, kad galbūt nėra iš pašalies asmens, kuris galėtų šiek tiek prižiūrėti, nukreipti teisinga linkme ir toks tipinio skolininko vaizdas yra 35-45 metų viengungis arba, sakykime, išsiskyręs asmuo“, – dalijosi Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis.
Mintys dėl ateities – dvejopos
Anot ekonomisto, skolų išieškojimą suaktyvino ir infliacija.
„Per praėjusių metų tris pirmus ketvirčius, susumavus BVP Lietuvoje ir lyginant su trimis pirmais 2022 metų ketvirčiais – jis yra smukęs apie 0,45 procento. Reiškiasi, tokį nuosmukį mes turime. Jis nėra labai didelis tas nuosmukis, bet jis yra“, – aiškino Algirdas Bartkus.
Tačiau skurdo mažinimo asociacija tokia statistika džiaugiasi, esą rekordinės antstolių išieškotos sumos rodo, kad lietuviai gali išbristi iš skolų.
„Pajamos pakilo tam tikrų žmonių, be to – atlyginimai pervedami tik į banką, tad, kai yra tie bankiniai pavedimai, tada yra žymiai paprastesnis tas išskaičiavimas. Taip pat, mažėjo šešėlis. Visa tai sudarė prielaidas grąžinti skolas arba išieškoti skolas“, – teigė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
Vis dėlto, ekonomistai su tuo nesutinka.
„Užduokime sau klausimą: koks motyvas vedė žmogų tą mokėjimą atidėti, jo neįgyvendinti?“, – svarstė A. Bartkus.
Niūrų vaizdą mato ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
„Ateinančiais metais, tikriausiai, skolų suma peržengs 5 milijardų eurų sumą, kas sudaro maždaug 7-7,5 procento bendro viso šalies vidaus produkto. Tai, manau, tikrai taps svarbiausias ir sunkiausias socialinis, ekonominis ir politinis uždavinys ateinantiems keliems dešimtmečiams“, – teigė R. Keršys.
Kad sistema nėra tobula – pripažįsta ir skurdo mažinimo organizacijos, esą vien gruodį bedarbių skaičius ūgtelėjo ir pasiekė 162 tūkstančius. Tarp jų yra ir tokių, kurie vengė ieškoti darbo vien dėl to, kad turi skolų.
„Darbdaviai irgi nelabai nori priimti žmonių, kurie turi įsiskolinimus, nes tai yra administracinė našta. Dėl to reikia ieškoti sprendimų“, – teigė A. Adomavičienė.
Tiesa, patys antstoliai ramina, kad skolos dar nereiškia pasaulio pabaigos.
„Išeitys visada yra labai paprastos ir jos yra dvi: arba bandyti stengtis, dirbti ir skolas grąžinti, arba yra kita puiki priemonė – dabar mes visi už lango matome krūvą sniego, tai kreipkimės į teismą, kad teismas pakeistų mūsų piniginę baudą į visuomenei naudingus darbus“, – patarė Antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas I. Gaidelis.
Skurdo mažinimo organizacijos siūlo mažas, tai yra iki 50 eurų siekiančias skolas išieškoti išskaičiuojant tiesiogiai, o ne per antstolius. Taip pat, organizacijos rekomenduoja vienerių metų skolų atostogas, esą našta skolininkams dėl to taptų lengvesnė.
Visą reportažą rasite LNK portale:
