Įvairius skirtingų pasaulio miestų ekonominius rodiklius leidžiančios palyginti platformos „Numbeo“ duomenimis, vidutinės Berlyno gyventojų pajamos po mokesčių siekia 3658 eurus, Vilniuje – 1393 eurus, arba 61,9 proc. mažiau.
Tačiau lyginant prekių ir paslaugų kainas skirtumai ne tokie dideli. Už daugelį maisto produktų ar drabužius berlyniečiai moka vos keliais procentais daugiau.
Anot „Numbeo“, bendras vartojimo kainų lygis Vilniuje tik 30,8 proc. mažesnis nei Berlyne, tiesa, įskaičiavus ir būsto nuomos kainas, kurios Vokietijos sostinėje gerokai didesnės, skirtumas išauga iki 39,2 procento.
Visgi yra produktų ir paslaugų, už kurias vilniečiams tenka mokėti daugiau nei Berlyno gyventojams. Pavyzdžiui, pienas mūsų parduotuvėse kainuoja 8,3 proc., o vynas ar alus – atitinkamai net 60 proc. ir 46,6 proc. daugiau.
Beveik 37 proc. daugiau Vilniuje tektų sumokėti ir užsimanius pažaisti tenisą, o leidžiant vaiką į privatų darželį tektų pakloti net 110 proc. daugiau nei Berlyne.
Reikia nepamiršti ir šešėlio
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas Delfi teigia, kad pragyvenimo išlaidų skirtumas Berlyne ir Vilniuje yra mažesnis nei atlyginimų skirtumas, nes būtiniausių prekių kainos abiejose sostinėse praktiškai nesiskiria.
„Maisto kainos Lietuvoje jau pasivijo vidutines Europos Sąjungos kainas ir net šiek tiek tą vidurkį viršija. Bet žaliavos visur kainuoja tiek pat, energetikos kainos taip pat baigia susilyginti. Mažesnės kainos Lietuvoje ilgus metus laikėsi dėl mažesnio darbo užmokesčio, t. y. pigesnės darbo jėgos. Bet atlyginimai pas mus sparčiai auga, todėl Europą vejamės ir kainomis“, – aiškina T. Povilauskas.
Pasak jo, tokios tendencijos, žinoma, nėra naudingos Lietuvos gyventojams, bet nereikėtų pamiršti, kad aukštesnės kainos vieniems gyventojams yra išlaidos, o kitiems – pajamos.
Be to, kainų lygį įprastai sureguliuoja pati rinka, todėl prekybininkai ir paslaugų teikėjai prašo tiek, kiek gyventojai gali mokėti.
„Taip pat vertėtų įvertinti aukštesnį nei Vokietijoje šešėlinės ekonomikos lygį. Ir kai kalbame apie gyventojų pajamas, reikia nepamiršti, kad nemaža dalis tų pajamų yra neapskaityta. Tai reiškia, kad šie pinigai nepatenka į atlyginimų statistiką, bet patenka į vartojimo ir kainų statistika. Tai šiek tiek iškreipia duomenis, kuomet lyginame šalis tarpusavyje“, – kalba ekonomistas.
Jo teigimu, arčiausiai Berlyno lygio Vilniuje yra maisto ir drabužių kainos, kurias sudėję gauname apie trečdalį visų gyventojų išlaidų.
„Kodėl tos kainos pasiekė Vakarų lygį, matyt, reikia klausti mažmenininkų. Bet viena priežastis greičiausiai yra ta, kad mes šių produktų nesugebame gauti pigiau, o ir pardavimai rodo, kad lietuviai gali tiek mokėti“, – pažymi T. Povilauskas.
Pagal išlaidas maistui – tarp lyderių
Delfi neseniai rašė, kad lietuviai maisto produktams vidutiniškai per mėnesį skiria 218 eurų, o tai sudaro apie penktadalį visų jų išlaidų. Lietuva patenka tarp 12 daugiausia maistui išleidžiančių šalių Europoje.
Europoje daugiausia maistui išleidžia šveicarai (325 eurus), norvegai (308 eurus) ir danai (281 eurą).
Mažiausios maistui išleidžiamos sumos Europoje tenka Ukrainos (98 eurai), Baltarusijos (89 eurai) ir Moldovos (88 eurai) gyventojams.
Tiek pat kiek lietuviai maistui išleidžia vokiečiai, šiek tiek daugiau (221 eurų) olandai. Tiesa, nors vokiečiai išleidžia tokią pačią sumą kaip lietuviai, bet jų išlaidų dalis, tenkanti maistui, – daug mažesnė (12 proc., kai lietuviams – 21 proc.)
Tai reiškia, kad Vokietijoje santykinai maistui išleidžiama gerokai mažiau nei Lietuvoje. O tai daugiausia lemia atlyginimų lygio skirtumai. Šiuo metu vidutinis atlyginimas Vokietijoje siekia apie 4 tūkst. eurų prieš mokesčius, kai Lietuvoje jis perpus mažesnis – 2 tūkst. eurų.
Kaimynai lenkai sąraše – 28 vietoje, maistui per mėnesį išleidžiantys 128 eurus arba apie 40 proc. mažiau nei lietuviai. Latviai (23 vieta) maistui išleidžia 164 eurus, estai (14 vieta) 197 eurus.
