DELFI kalbinta dvejų metukų vaiko mama turi ekonomikos magistro išsilavinimą. Moteris šešerius metus įtemptai dirbo vienoje įmonėje finansų srityje. Pradėjus keisti darbus, prasidėjo sunkumai. Viena įmonė bankrutavo, kita – po pusmečio moterį atleido. Nuo liepos mėnesio pašnekovė nesėkmingai ieškosi darbo.
„Pasirodo gyvenime sieki kuo daugiau, o paskui – tai atsigręžia prieš tave patį“, - kalbėjo Eglė S., kuri jau pradėjo mąstyti, ar didelė patirtis finansų srityje ir buvusios aukštos pareigos nėra kliūtis vėl sugrįžti į darbo rinką.
Nesulaukia galimybės pasirodyti
Mažamečio mama pasakojo, kad nuo liepos mėnesio išsiuntė apie 40 gyvenimo aprašymų (CV). Buvo pakviesta į penkis pokalbius. Vienas darbdavys negalėjo jai pasiūlyti tinkamo atlyginimo, kitas teigė, kad ieško tik vyr. buhalterės, o ne žmogaus su finansų direktoriaus darbo patirtimi.
„Ir ne viena aš taip ieškausi darbo. Mano rate darbo ieško dar kelios pažįstamos, kurios yra savo srities specialistės, sukaupusios nemažą darbo patirtį. Man yra nesuvokiama, kas darosi darbo rinkoje. Kai kurie skelbimai sukasi ir sukasi nuo liepos mėnesio“, - skundėsi 37 metų moteris.
Eglė S. svarstė, kodėl ji nėra pakviečiama net į pirminius pokalbius. Susisiekusi su viena personalo paieška užsiimančia įmone, moteris sužinojo, kad jos anglų kalbos žinios yra ne puikios, o tik geros.
„Anglų kalba yra išmokstama ir nuo „gerai“ iki „labai gerai“ nėra didelis žingsnis. Galėčiau parašyti, kad ją moku ir puikiai, bet nenoriu meluoti“, - nuoširdžiai savo istorija dalijosi moteris.
„Jau pradedu galvoti, kad gal aš jau per sena ar mano patirtis per didelė, - kalbėjo darbo ieškanti moteris. - Jei kas savaitę turėčiau du ar tris darbo pokalbius, tai gal žinočiau, kas negerai, analizuočiau. Bet net pirminiuose pokalbiuose sudalyvauti neturiu galimybės“.
Eglė S. bijo, kad jai teks tapti pašalpas gaunančia mama.
„Tuoj teks eiti į Darbo biržą ir pirmą kartą gyvenime gauti išmoką. Nenoriu gyventi iš pašalpų, noriu dirbti ir mokėti mokesčius, - ryžtingai kalbėjo pašnekovė. - Bet jei pamatysiu, kad situacija beviltiška, tai, taip, susikrausiu daiktus ir išvažiuosiu“.
Eglė S. pasakojo, kad draugų rate ji buvo raminama, kad gal vasara yra nepalanki darbo paieškai, bet moteris nesutinka: skelbimų buvo pakankamai.
Aukštesnės kvalifikacijos darbo paieškos užtrunka ilgiau
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Indigroup“ specialistas Karolis Blaževičius komentuoja, kad trys mėnesiai aukštos kvalifikacijos, vadovo darbo paieškoms yra ne toks ir ilgas laikas.
„Žinoma, jei tai vidutinio lygmens darbuotojais, tai po tiek laiko jau galima pradėti daryti išvadas, stebėti savo elgseną, CV, viešą informaciją apie save“, - kalbėjo jis.
Specialistas patarė nesivadovauti išsiųstų CV skaičiumi: „Skaičius – klaidingas įsitikimas. Svarbu, kur siunti, ar tai atitinka tavo lūkesčius, ar argumentuota“.
Taip pat ieškant aukštesnių pozicijų darbo privalu suprasti, kad patirtis ir kompetencija – dar ne viskas.
„Pavyzdžiui, finansų direktorius taip pat turi turėti tam tikras vertybes, komunikacijos lygmenį, spinduliuoti energija, būti empatiškas. Ne visada lemia patirtis“, - teigė K. Blaževičius.
Pasak jo, svarbu suprasti ir skirtingų įmonių niuansus. Pavyzdžiui, ilgus metus didelėje įmonėje dirbęs darbuotojas ne visada gali suprasti smulkaus verslo specifiką arba atvirkščiai.
„Kartais būna, kad pretendentas galvoja, kad kai kurie jo gyvenimo faktai yra privalumai ieškant darbo ir nuolat juos pabrėžia pokalbiuose, bet tai gali būti ir minusai“, - priežastis, kodėl Eglė S. negali susirasti darbo, svarstė pašnekovas.
Specialisto teigimu, šiuo metu aukštos kvalifikacijos ar vadovams skirtų darbo pasiūlymų yra pakankamai.
„Nereikia kaltinti darbo rinkos, jei nepavyksta susirasti darbo. Prieš metus buvo daug blogiau. Reikėtų ieškoti niuansų savo darbo paieškoje“, - patarė K. Blaževičius.
Kartais paprašo per mažai
Įdarbinimo paslaugas siūlančios įmonės „Grafton“ atstovas Darius Jonaitis aiškino, kad pradedant ieškotis darbo reikia atkreipti dėmesį į tris svarbiausius dalykus: darbo patirtį, norus ir rinkos situaciją.
„Jei žmogui sunku susirasti darbą, vadinasi, jau kažkas ne taip buvo padaryta pradžioje. Jei žmogus ieško darbo ir jo atlyginimo lūkesčiai neatitinka nei rinkos situacijos, nei patirties, tai tikrai žmogus darbo nesusiras“, - kalbėjo specialistas.
Taip pat D. Jonaitis patarė kiekvieną kartą siunčiant potencialiam darbdaviui gyvenimo aprašymą jį pritaikyti konkrečiai darbo vietai, aiškiai nurodyto savo turėtas atsakomybes ir buvusių darboviečių dydį ar specifiką.
„Gyvenimo aprašymas negali būti bendro pobūdžio – kur noriu, ten siunčiu“, - patarinėjo „Grafton“ įmonės atstovas.
Specialistas taip pat įžvelgė riziką, jei ieškantis darbo žmogus „nusipigina“. Paprašytas per mažas atlyginimas galimam darbdaviui gali sukelti abejonių dėl pretendento kompetencijos ar kitų asmenybės savybių.
D. Jonaitis patarė per daug nenusiminti, jei darbo paieškos užtrunka ilgiau. Aukštų pozicijų paieškos gali užtrukti ir iki metų.
