„Užsikrėtusi“ vyro meile dekoratyviniams kiemo paukščiams, žmona ultimatumų vyrui jau nebekelia. Ji pati prižiūri vis gausėjantį paukščių būrį.
Laikė dėl kiaušinių
Pirmosios vištos Grubių namuose atsirado prieš 12 metų, kad sodo namelyje įsikūrusiai jaunai šeimai nereikėtų pirkti kiaušinių ir vištienos.
- Laikėme perlines vištas, tikėdami pasakojimais, esą jos garsiu tarškėjimu atbaido žiurkes ir kurmius. Bet kurmiai rausė kaip rausę, o žiurkės ateidavo į namus, - su šypsena pasakoja Laima.
Kad turėtų paukštienos, šeima įsiveisė ir žąsų, iš žolės aplink namą palikusių vien prisiminimą.
Kadangi Grubių namelis prie miško, tai jų kieme netruko apsilankyti ir lapė. Kartą rudajai tiesiog iš nasrų Laima ištraukė šios nusitvertą žąsį.
Po dvejų metų Grubių vištos išgaišo, o žąsis jie išdalijo giminaičiams, nes negalėjo paukščių nukirsdinti.
Atsisveikinę su namais, Grubiai išvyko uždarbiauti į Ispaniją. Egidijus dirbo statybose, o Laima augino salotas. Moteriai labai patiko šiltas Ispanijos klimatas ir šilti žmonės. Ji mielai būtų ten ir likusi, tačiau vyras po pusantrų metų pareikalavo grįžti tėvynėn.
Grįžo. Užsiėmė statybomis – ėmė didinti sode buvusį namelį, kad būtų kur auginti vaikus. Vaikai šeimoje auga jau du – 12 metų dukra ir 3 metukų sūnus. O statybų pabaigos dar nematyti.
Augino kūdikį ir viščiukus
Prieš ketverius metus Laimai laukiantis antrojo vaiko, vyras nusprendė, kad namie likusiai žmonai nebus sudėtinga ir viščiukus prižiūrėti. Ir nupirko 100 putpelių kiaušinių. Perėjimas buvo geras – išsirito apie 80 cipsiukų.
- Putpelės visai nelepios. Jei žinai, kaip jas auginti, nekris nė viena. Reikia tik pasirūpinti, kad jos sočios būtų, - sako pašnekovė.
Jau 45 parų putpelės pradeda dėti kiaušinėlius. Laikant vėsiai putpelių kiaušiniai tinkami vartoti net du mėnesius. Pasak L. Grubienės, iš pradžių tų kiaušinių buvę tiek daug, kad nespėję nei patys valgyti, nei giminėms dalyti.
Vištas pirko dėl grožio
Paskui Grubių namuose ėmė rastis ir vištos – ne dėl kiaušinių, bet dėl grožio.
Moteris iki šiol prisimena: tai buvo per įsimylėjėlių dieną – vasario 14-ąją. Vyras jos nepakvietė romantiškos vakarienės, o išvyko į dekoratyvinių paukščių parodą ir grįžo namo su dviem šilkinėmis vištomis.
- Jos buvo tokios gražios! Atleidau vyrui, - sako moteris.
Šilkaplunsknės visą žiemą pragyveno specialioje spintoje. Kaip paaiškėjo, lepios, dėjusios negyvybingus kiaušinius gražuolės vištelės, deja, gyveno neilgai.
Trumpas, tik visai dėl kitos priežasties, buvo ir pirmųjų Grubių namuose sultonių gyvenimas. Po 50 Lt įsigytas penkias šios veislės vištas per vieną naktį išsinešė lapė, kažkokiu būdu įsigudrinusi atidaryti jų narvą.
Kai namie atsirado daugiau vištų, jų narvelius valė ir tvarkė Egidijus.
- Aš nesikišau. Bet paskui vieną, kitą kartą nuėjau aptvarkyti ir tebeeinu. Vyras nebetvarko, - ramiai ir su šypsena sako Laima.
Ieško naujienų ir bendraminčių
Pradėję auginti dekoratyvinius paukščius, Grubiai pirmiausia informacijos ieškojo internete. O paskui ėmė dairytis bendraminčių. Daugiausia jų surado forume kiemopauksciai.visiems.lt. Šis forumas, pasak Laimos, pagal jų pomėgius vienija įvairių profesijų paukščių augintojus: darbininkus, policininkus, muitininkus, pedagogus, ambasadorius.
Forumo dalyviai nesitenkina vien virtualiu bendravimu, jie kasmet rengia ir paukščių augintojų susitikimus. Juose bendraminčiai dalijasi savo patirtimi, naujienomis, įspūdžiais ir vaišinasi pačių pagamintais patiekalais iš kiaušinių ir paukštienos.
- Jei tavo namų salone nelaksto vištos, tu – ne paukštininkas, - tokio požiūrio laikosi šio forumo nariai.
Pajutę žinių badą Lietuvoje, Grubiai jų ėmė ieškoti užsienio šalyse, turinčiose jau senas dekoratyvinių kiemo paukščių auginimo tradicijas. Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, Austrijoje rengiamos didžiulės kiemo paukščių parodos. Ten kvalifikuoti teisėjai vertina veislinius paukščius.
- Pas mus dar nėra tokios kiemo paukščių auginimo ir vertinimo kultūros, kaip Vakaruose. Lietuvoje mūsų matomi paukščiai nebūtinai ir yra tikrieji savo veislės atstovai, - perspėja L. Grubienė.
Parodose Egidijus ir Laima susipažįsta su naujomis, jų dar nematytomis vištų veislėmis ir retai namo grįžta tuščiomis – dažniausiai įsigyja jiems patikusių paukščių porą...
Nešvari konkurencija
Užsienio parodose nepigiai įsigyti paukščiai ne visada susilaukia palikuonių. Kodėl taip yra, mūsų paukštininkai mėgėjai dar nerado atsakymo.
- Galbūt prieš parodą jie apšvitinami, kad nesusilauktų palikuonių. Taip išvengiama konkurentų, - spėja Laima.
-
Su nešvaria konkurencija Grubiams ne kartą teko susidurti ir Lietuvoje. Pirmiausia, pardavėjai kartais nuslepia, jog parduoda jau ligotą paukštį.
Kai kurie paukščių augintojai į savo paukštides neįsileidžia galimų konkurentų ir nesidalija su kitais savo patirtimi. Pasak Laimos, jos Egidijus visai kitoks. Jis mielai visiems rodo savo augintinius ir negaili patarimų pradedantiems paukštininkams.
- Bet viena šeima, kuriai mes negailėjome patarimų ir mielai rodėme savo paukščius, dabar jau mus išstūmė iš Panevėžio turgaus – mes čia nebeprekiaujame, - atsiduso Laima.
O buvo taip. Gerokai už Grubius turtingesni pradedantieji paukštininkai ėmėsi negarbingos konkurencijos – Panevėžio turguje ėmė pardavinėti brangias vištas po 12 litų, nes galėjo sau leisti patirti nuostolių. Grubiai buvo priversti pasitraukti iš Panevėžio rinkos.
- Dabar, kai mūsų čia nebėra, konkurentai vištas pardavinėja jau už tiek, kiek jos iš tikrųjų vertos, - ironiškai, bet be pagiežos šypsosi pašnekovė.
Vištų mados kinta
Viskas pasaulyje – apranga, namai, automobiliai, gėlės – yra veikiami mados vėjų. Vištų mados taip pat egzistuoja.
Pasak Laimos, pernai buvo madingi bramai. Šiemet pasaulio paukštininkai alpsta dėl Jersio (Džersio) milžinų. Grubiai pastarųjų dar neturi, bet jau greitai turės. Šių paukščių porą jie užsisakė Vokietijoje.
Ėmusis tikro dekoratyvinių kiemo paukščių verslo išmintingiausia būtų specializuotis auginant kuo mažiau veislių paukščių. Bet Grubiai – ne verslininkai.
- Pamatai gražų paukštį, apima silpnumas – reikia, - prisipažįsta Laima, nuo vyro „užsikrėtusi“ meilės vištoms „liga“.
Dėl tos sutuoktinių silpnybės Grubių namuose galima išvysti daugybės kiemo paukščių veislių – vištų, fazanų, ančių. Laima gali papasakoti apie kiekvienos auginamos veislės paukščio ypatumus: išvaizdą, charakterį, dėslumą ir vislumą.
Leghornai – vištos dedeklės – yra labai lengvos. Jos būna baltos, sidabrinės, „languotos“, kurapkinės. Leghornų vištos kasdien padeda po kiaušinį. Jie balti ir dideli.
Rodailendai – ir dedeklės, ir mėsinės vištos kaštoninėmis plunksnomis. Todėl jos sveria daugiau už leghornus: vištos – iki 3,5 kg, gaidžiai – iki 4,5 kg.
Araukanų vištos yra vidutinio dydžio, mažiau dėslios už leghornus, bet deda ypatingus – žalius kiaušinius.
Sumatros vištos savo prigimtimi artimos laukiniam fazanui. Jos deda kiaušinių tik tiek, kiek būtina išlaikyti rūšies populiacijai.
Nors atrodo kone grėsmingai, savo išvaizda primena grifus, iki 90 cm užaugančios malajų peštukinės vištos yra labai draugiškos. Kiaušinių jos deda mažai.
Egidijaus pasididžiavimas, anot žmonos, jų paukštyne turimas miškinis gaidys – visų naminių vištų protėvis.
Kas perka dekoratyvinius kiemo paukščius? Pasak L. Grubienės, tokie pat paukščių mylėtojai kaip jie, ir kaimo turizmo sodybų savininkai, norintys pamaloninti savo svečius.
Panevėžio turguje Grubiai turėjo garbaus amžiaus klientę, nuolat įsigydavusią naują jai patikusį paukštį, nors šis kainuodavęs ir 80 Lt.
Anot Laimos, kiemo paukščių auginimas nėra pigus malonumas. Nekalbant jau apie lesalą, paukščiams tenka pirkti brangius vitaminus, maisto papildus, gerąsias bakterijas imunitetui stiprinti.
