„Anksčiau dirbome nuomojamą iš valstybės žemę. Dabar padavėme pareiškimą nusipirkti“, – sakė Pasvalio rajono ūkininkas Povilas Mackevičius, ketinantis įsigyti net kelis šimtus hektarų derlingos Pasvalio žemės – dešimteriopai daugiau nei turi nuosavos.
Nuo pernai rudens nauji pareiškimai valstybinei žemės ūkio paskirties žemei pirkti nebepriimami, nes pretendentų dvigubai daugiau nei laisvos žemės.
„Žemės gaus tik tie, kurie parašė prašymus arba kuriems jau suprojektuota ir kuriems jau matuoja sklypus“, – paaiškino Pasvalio rajono savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Genovaitė Pakštaitienė.
Javus auginantis ūkininkas iš Ukmergės ekologiškos duonos atveža ir į Vilnių. Pasak jo, ne vienam ūkininkui kelia nerimą, kad pirkdami valstybės žemės, nespės per vyriausybės nustatytą šešių mėnesių terminą parengti dokumentų.
„Reikia surasti daug žmonių, su kurių žemėmis ribojasi tie sklypai, gauti jų parašus, viską suderinti. Galų gale, tie žmonės, kurie nepasidarė geodezinių matavimų, nežino, ar jiems liks tos žemės“, – rūpinosi Ukmergės rajono ūkininkas nerijus Kriaučiūnas.
Žemės tarnybos teigimu, jeigu ūkininkai nespėja pateikti dokumentų, turi informuoti žemėtvarkos skyrius, kurie terminą gali pratęsti. Pernai ūkininkai įsigijo maždaug 50 000 hektarų, šiemet ketinama parduoti gerokai daugiau.
„Dabar turim apie 6000 prašymų, kuriuos pateikę asmenys dar nežino, ar gaus pirkti žemės. Nes jų norimi pirkti plotai nėra suprojektuoti projektuose. Bet yra net 12 000 tūkst. asmenų, kuriems jau yra suprojektuota beveik 200 tūkst.ha ir jau parengtos visos galimybės sutartims sudaryti“, – sakė Nacionalinės žemės tarnybos Žemės tvarkymo departamento direktorius Algis Bagdonas.
Daugiausia valstybinės žemės nupirkta Šiaurės ir Vidurio Lietuvos rajonuose.
Pasak specialistų, žemės paklausa didėja, tačiau nemažai savininkų dar lūkuriuoja, kol ją galės parduoti užsieniečiams. Tad kol kas pagrindinis šaltinis plėsti ūkius lieka valstybės žemė.
