Ūkininkų teigimu, vaistažolininkystė nėra lengvas ar labai pelningas verslas: gerokai pigesni iš Lenkijos ir kitų šalių įvežami vaistiniai augalai nurungia lietuviškus, valstybės dotacijos per menkos, o perspektyvų išgyventi augintojams – nedaug. Vis dėlto valdžios vyrai kalba priešingai. Anot jų, auginti vaistažoles perspektyvu, nes lietuviška žaliava domisi užsienio supirkėjai, be to, ūkininkus remia valstybė.
Italai supirkinės ramunėles
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius įsitikinęs, kad vaistažolių auginimas gali būti patraukli niša Lietuvos žemdirbiams. „Dvejus metus bendradarbiaujame su partneriais iš Italijos, norinčiais mūsų šalyje auginti vaistines ramunes. Pernai jie jau supirko 10 ha plote užaugintas ramunes, šiemet žada daryti tą patį. Tiesa, nei patvirtinimo, nei sutarties su jais dar neturime, tačiau keli ūkininkai iš Kauno ir Kaišiadorių rajonų yra pasiryžę ramunių auginimo plotą padidinti iki 100 ha“, – pasakojo V.Zalatorius. Surinktas vaistines ramunes reikia išdžiovinti tą pačią dieną, kad šios nesušustų, tačiau šalyje yra tik kelios džiovyklos.
„Viena yra Pagėgių rajone, ten šiuo metu buriasi vaistažolių augintojų grupė. Tokie sambūriai, kai visas kaimas augina vaistažoles, yra labai perspektyvūs, jie gali gauti valstybės paramą“, – tvirtino jis.
Kitąmet italai Lietuvoje ketina statyti naują džiovyklą, o kol kas supirkinės tik džiovintą žaliavą. Už 1 kg išdžiovintų ramunėlių žiedų jie siūlo 4–4,5 euro (13,8–15,5 Lt). Iš hektaro galima gauti 0,5–1 tonos sausos žaliavos, taigi, gauti iki 4 500 eurų (apie 15,5 tūkst. Lt) pajamų. „Mano manymu, tai labai geros kainos. Vietiniai supirkėjai už tiek pat moka mažiau, nes pigesnės žaliavos įsiveža iš aplinkinių valstybių, pirmiausia – Lenkijos“, – kalbėjo V.Zalatorius.
Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės skyriaus vyriausiojo specialisto Vaclovo Dzienos nuomone, turint užtikrintą vaistinių augalų realizavimo rinką, galima pragyventi ir iš vaistažolių auginimo, juolab kad už vaistažoles, kaip ir kitas kultūras, galima gauti tiesiogines išmokas iš valstybės. „Šiemet už hektarą skiriama 70 Lt daugiau nei pernai – 413 Lt. Išmokos už ekologiškai auginamas vaistažoles nekito – 1 688 Lt už hektarą. Ūkininkai taip pat gali pasinaudoti Kaimo plėtros programos priemonių parama, pavyzdžiui, džiovyklai įsigyti“, – teigė jis.
Augintojai nusivylę
Lietuvoje vaistinių augalų arbatos sparčiai populiarėja, tačiau vaistažolininkyste jau ne vienus metus užsiimantys ūkininkai nedžiūgauja. Pasak jų, dabartinė vaistažolių rinka nėra palanki šalies vaistinių augalų augintojams. „Duok Dieve, jeigu italai atsiveš savo techniką ir pastatys džiovyklą, nes šiuo metu vaistažolių verslas Lietuvoje yra žlugęs. Prieš penkerius metus kurdama ūkį galvojau, kad vaistažolės yra geras verslas, šiuo metu esu juo nusivylusi“, – neslėpė ekologinį vaistažolių ūkį turinti Audronė Kabelienė.
„Man neapsimoka supirkėjams atiduoti vaistažolių tokiomis kainomis, kuriomis jie jas perka iš Lenkijos ar kitų šalių augintojų. UAB „Švenčionių vaistažolių“ siūlomos kainos yra tikras pasityčiojimas, pavyzdžiui, už medetkų žiedų kilogramą jie siūlo 9 Lt, o juk parduotuvėje vaistažolės yra brangios“, – aiškino moteris. A.Kabelienė užaugintas medetkas ir ramunėles parduoda žinomai žolininkei Jadvygai Balvočiūtei. Kiek ji moka už kilogramą vaistažolių, moteris neatskleidžia, tačiau neslepia, kad gerokai brangiau. „Nuostolių nepatiriu, tačiau ir nelobstu – kiek įdedu į verslą, tiek ir atsiimu pardavusi vaistažoles“, – tvirtino ūkininkė.
Jau šešiolika metų gyvuojančio žemės ūkio kooperatyvo „Tėviškės žolynai“ vadovė Sigutė Stančikienė pripažino, kad šiuo metu išsilaikyti vaistinių augalų rinkoje nelengva. „Vaistažolių auginimas yra labai kruopštus, atsakingas, bet nedėkingas darbas. Prekyba šiuo metu sustojusi, dirbame sukandę dantis. Nepatarčiau kitiems žmonėms imtis vaistažolių verslo, tai daugiau yra entuziastų užsiėmimas“, – teigė S.Stančikienė.
Specialistų nuomonės skirtingos
Daugelis vietinių vaistažolių augintojų kaip grėsmę verslui įvardija vaistinių augalų importą. Vadinasi, vaistažolės mūsų šalyje yra paklausios, tad šis verslas yra perspektyvus, įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė. „Mes įsivežame daugiau kaip 65 proc. vaistinės žaliavos, kurią perdirba farmacijos, maisto ir kosmetikos pramonė. Tai rodo, kad vaistažolininkystė Lietuvoje perspektyvi ir tam yra susidariusi palanki demografinė situacija“, – aiškino ji.
Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorijos mokslo darbuotoja Birutė Karpavičienė mano priešingai. Anot jos, vaistažolininkystė nėra toks verslas, kuris duotų svaresnį pelną. „Vaistažolių auginti Lietuvoje paprasčiausiai neapsimoka, ypač tiems, kurie tik užaugina jas ir parduoda kaip žaliavą perdirbti. Vaistinių augalų supirkimo kainos labai žemos, uždirbti gali nebent tie ūkiai, kurie užaugina didelius kiekius vaistažolių arba patys žaliavą perdirba, tačiau tokių Lietuvoje – vienetai“, – teigė ji. Pirmaisiais nepriklausomybės metais žmonės entuziastingai ėmėsi šio verslo, tačiau neįvertino, kad vaistažolės – specifinė kultūra, kuriai užauginti ir nuimti reikia daug rankų darbo, o technikai įsigyti – nemažai investicijų. „Tiesa, ūkiai gali gauti išmokas, tačiau tai nedidelė parama. Net jeigu žmonės nuspręstų mažais kiekiais auginti paklausiausias vaistažoles – ramunėles, melisas, šalavijus, mėtas, medetkas, jie neišgyventų“, – neabejojo B.Karpavičienė.
Rizikinga, tačiau gali atsipirkti
Saulius Jasius, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius
Vienos vaistinių augalų perdirbimo įmonės savininkas viešai teigė, kad jis yra tiesiog priverstas pirkti iš kitų valstybių atvežtas vaistažoles, nes vietiniai ūkininkai jų užaugina nepakankamai. Tai rodo, kad vaistažolininkystė mūsų šalyje yra dar neužpildyta niša. Kita vertus, tenka pripažinti, kad vaistinių augalų rinka Lietuvoje dar tik formuojasi, nesukurta aiškių tradicijų. Vaistažolių auginimas yra specifinis verslas: negali vienodomis sąlygomis auginti, skinti ir laikyti visų vaistažolių, tad rizikuoji, kad turima technika netiks pasirinktam vaistiniam augalui ir teks papildomai investuoti. Bet, kaip sakoma, kur rizikos daugiau, ten ir pajamos didesnės.
Lietuvos natūraliose augavietėse surenkama vidutiniškai 85 t vaistinės augalinės žaliavos. Tai sudaro 29 proc. visos perdirbamos žaliavos Lietuvoje per metus. Pramoniniu būdu vaistažolės auginamos 4 000 ha plote. Tai sudaro tik 4–6 proc. visos šalyje perdirbamos žaliavos. Dažniausiai Lietuvoje auginamos rausvažiedės ežiuolės, vaistinės ramunės, paprastosios sukatžolės, pipirmėtės, vaistinės melisos, vaistiniai čiobreliai, vaistiniai šalavijai, vaistiniai valerijonai.
