Sumaniai ūkininkauti Romualdui Želudevičiui padeda patirtis, įgyta darbuojantis tarybiniais laikais garsėjusiame Kirovo vardo kolūkyje. Tame kolektyviniame ūkyje jis ilgus metus dirbo pirmininko pavaduotoju ekonomikai.
„Byrant kolūkiams, dar trejus metus bandžiau išlaikyti ūkį ir darbuotojus viename kumštyje, - prisimena Romualdas. – Pamatęs, jog tai neįmanoma, pasukau asmeninio ūkio kūrimo keliu. Ir nenusivyliau.“
Pradėjo auginti grūdines kultūras. Ekonomisto patirtis, skaičiavimai jo nenuvylė, darbo rezultatai džiugino. Jis įveisė 25 ha braškyną, įrengė laistymo sistemą. Vienu metu R. Želudevičiaus braškynas buvo pats didžiausias Lietuvoje. Apmaudu, tačiau per keliolika metų jo plotas sumažintas iki penkių hektarų – sudėtinga realizuoti greitai sirpstančias uogas. Nepavyko surasti rimto supirkėjo.
„Kita priežastis – uogų rinkimas, - sako R. Želudevičius. – Šiam darbui reikia daug rankų, o rasti trumpalaikiam sezonui pagalbininkų labai sudėtinga. Apylinkėse vasarą maža laisvų darbininkų.“
Paskutiniuoju metu Romualdas įveisė hektarą serbentų ir pusę hektaro aviečių. Šios uogos paklausios, nedideli uogynų plotai duoda puikų derlių, jį nesudėtinga laiku ir be nuostolių surinkti. Uogos parduodamos Šalčininkų turguje.
Ne itin derlingas pietryčių Lietuvos žemes R. Želudevičius nusprendė apsėti tik grūdinėmis kultūromis. Šiandien ūkininkas dirba 738 ha, turi žemės dirbimo ir derliaus dorojimo technikos.
„Nesiverčiau per galvą pirkdamas naujausius ir moderniausius mechanizmus, - pasakoja Romualdas. – Sumaniai prižiūrima tegul ir senesnė technika dirba gerai, patikimai. Turiu tris grūdų dorojimo kombainus, visi jie dar mena tarybinius laikus. Neturiu priekaištų jiems.“
R. Želudevičius didinti žemės plotų jau nebeketina – pasiektas optimalus dirbamos žemės kiekis, o ir įsigyti dar keliasdešimt hektarų yra sudėtinga – šiame Šalčininkų rajono krašte nebeliko laisvos žemės.
„Pelningai ūkininkauti galima turint ne mažiau nei 100 ha, - tikina Romualdas. – O dirbant tiek ariamų plotų būtina skaičiuoti. Negalima auginti kas papuola. Jei neapsimoka, kam gaišinti laiką?“
Romualdas turi ir nuosavo miško, kurio miško valda – geriausia Rytų Lietuvoje.
„Iš tėčio paveldėjau 8 hektarus miško, - sako ūkininkaujantis miškininkas. – Dar nusipirkau 40 ha miško masyvą, vienuolika hektarų pasisodinau. Šiuo metu prižiūriu 60 ha miško.“
Lietuvos privačių miškų savininkų asociacijos rengtame konkurse ūkininkas R. Želudevičius pripažintas geriausiai prižiūrinčiu savo miško valdas Vilniaus apskrityje.
„Apie plynus kirtimus negali būti jokios kalbos. Stengiuosi, kad miškas būtų atnaujinamas, tam skiriu nederlingiausias savo žemės ūkio paskirties žemes. Visus darbus atlieku savo jėgomis, turiu miško technikos“, - sako geriausias Vilniaus apskrities privataus miško savininkas R. Želudevičius.
