Šįkart tokiame susitikime dėl pieno supirkimo kainos tarp ūkininkų jau žybtelėjo šioks toks pasitenkinimas – ji ėmė didėti, pradėta ieškoti pirkti telyčių.
Tačiau ta kaina toli gražu dar ne tokio dydžio kaip visoje Europoje, kurioje ir esant kur kas didesnėms pieno supirkimo kainoms ūkininkai bankrutuoja.
Alytaus rajone pernai spalio pradžioje 2 tūkst. 240 asmenų laikė 8 tūkst. 17 karvių, o šiemečio spalio pradžioje – 2 tūkst. 7 gyventojai turėjo 7 tūkst. 537 karves.
Nyksta smulkūs pieno ūkiai
Kaip spalio pabaigoje vykusiame susitikime su Alytaus rajono ūkininkais sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, rudenį pieno kainos kaip ant kalniuko pakyla, o pavasarį ir vėl gali nusileisti: „Jei Europoje už kilogramą bazinių rodiklių pieno mokama 39 centai, ir tai ūkininkai bankrutuoja, pas mus bent būtų 32 centai. Tačiau kai supirkėjai dabar kilstelėjo kainą, jau ieškoma pirkti telyčių.“
J. Vilionio pastebėjimu, jeigu pieno ūkiuose bus dirbama su senais „Belarus“ traktoriais ir šakėmis, gal ir pavyks išgyventi, bet visiems vieningai reikia galvoti, kas bus toliau, ne pavieniui, o visiems kartu imtis derybų su valdžia dėl pieno kainų.
Nuo šiemečio rugsėjo iš tiesų supirkėjai padidino supirkimo kainą – iki 21 cento už kilogramą bazinių rodiklių pieno, ir dar gal 2 centais padidins lapkritį.
Nepalyginsi, kai pavasarį buvo mokama tik 15 centų už kilogramą. Kaip žinoma, pavasarį visada mažiau mokama už pieną, nes jo padaugėja, kaina padidėja tik rudenį.
Palyginti su pernykščio rudens pieno supirkimo kaina, dabartinė kilstelėjo maždaug 2 centais.
„Dabartinės kainos užtenka tik karvėms išlaikyti, bet, kaip aš sakau, kaliošams jau nebelieka. Ūkininkai dar paėmę ir paskolų, ir ūkius reikia modernizuoti“, – tvirtino 40 karvių ūkį Alytaus rajone, Raitininkų seniūnijoje, turinti Audronė Miškinienė.
Minimos kainos – tik stambiems ūkininkams, galintiems parduoti per dieną pusę tonos pieno. A.Miškinienės skaičiavimu, tam reikia laikyti ir gerai prižiūrėti apie 40 karvių.
Smulkiems pieno ūkiams, kurie neretai pavadinami „kaniukiniais“, kaina gerokai mažesnė. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos duomenimis, jiems už kilogramą bazinių rodiklių pieno mokama tik 8–10 centų. Tokie ūkiai nyksta ir dėl mažų pieno supirkimo kainų, ir todėl, kad po 1–2 karves daugeliu atvejų laiko garbaus amžiaus gyventojai, kurie dėl amžiaus atsisako gyvulių.
Pavyzdžiui, praėjusių metų spalio pradžioje pieno ūkių, kuriuose laikoma iki 20 karvių, buvo 53 tūkst. 304, o juose – 146 tūkst. 650 karvių, šįmet tuo pačiu laikotarpiu – 46 tūkst. 611 smulkių pieno ūkių su 131 tūkst. 713 karvių.
Šalyje nyksta ne vien smulkūs pieno ūkiai ir ne vien dėl išvardytų priežasčių. Antai Alytaus rajone, Punios seniūnijoje, apie 200 karvių laikęs Albertas Jusas jų galutinai atsisakė pernai gruodį, kaip pats teigė, ir dėl amžiaus, ir todėl, kad kaime nėra ko pasisamdyti dirbti.
Iš viso šiemečio spalio 1-ąją šalyje registruotų melžiamų karvių buvo 293 tūkst. 585, per rugsėjį supirkta 134,85 tūkst. tonos žaliavinio pieno. Pernai atitinkamais laikotarpiais – 310 tūkst. 35 karvės, supirkta 135,57 tūkst. tonos pieno.
Alytaus rajone pernai spalio pradžioje 2 tūkst. 240 asmenų laikė 8 tūkst. 17 karvių, o šiemečio spalio pradžioje – 2 tūkst. 7 gyventojai turėjo 7 tūkst. 537 karves
Jie pernai per devynis mėnesius pardavė maždaug 25 tūkst. tonų pieno, šįmet per tą patį laikotarpį – per 26 tūkst. tonų. Nors karvių rajone sumažėjo, pieno parduota daugiau. Specialistų pastebėjimu, ūkininkai pradeda laikyti pieningesnes karves, jas šeria geresnės kokybės pašarais.
Oficiali statistika liudija, kad nors smulkūs pieno ūkiai šalyje nyksta, iš jų pieno nuperkama daugiausia: laikantieji 1–5 karves parduoda net 73 proc. viso Lietuvoje superkamo pieno, laikantieji 6–14 karvių – 16 proc., o turintieji 15 ir daugiau karvių – 11 proc.
Panaši padėtis vyrauja ir Alytaus rajone. Tad dėl kainų smulkūs ūkiai jaučiasi skriaudžiami, lyg juose būtų melžiamas visiškai kitos kokybės pienas.
Kooperacija nelabai pasitikima
Pieno kainas supirkėjai ėmė mažinti, kai 2014 metų vasaros pabaigoje Rusija paskelbė embargą daugumai Europos Sąjungoje gaminamų maisto produktų. Prie to prisidėjo ir pernai kovo pabaigoje Europos Komisijos priimtas sprendimas panaikinti pieno kvotas, kuriomis buvo siekiama stabilizuoti pieno rinką.
Nuo to laiko Lietuvos pieno gamintojų asociacija daug kartų protestais ir piketais darė spaudimą šalies ir Europos Komisijos vadovams dėl žemyn besiritančių pieno kainų. Antai pernai Europos Komisija šalies pieno gamintojams skyrė 12 mln. eurų paramą, tokia pat suma prisidėjo ir Lietuva. Šių metų pavasarį šalies pieno gamintojams išmokėta 18 mln. eurų už ūkiuose laikomas karves, o liepą Europos Komisija patvirtino 12,3 mln. eurų paramą, su nacionaliniu prisidėjimu pieno gamintojams buvo išmokėta 25 mln. eurų.
Dabartinis Lietuvos pieno gamintojų siekis, kuriam pritaria ir Alytaus rajono ūkininkai, – už kilogramą bazinių rodiklių pieno gauti bent 32 centus.
Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininko J. Vilionio, tam turi vienytis visi pieno gamintojai, nes tik taip galima pasiekti, kad neskurstų karvių laikytojai ir pieno pardavėjai.
Asociacijos vadovų susitikime su Alytaus rajono ūkininkais J. Vilionis pastebėjo, kad mūsų šalyje pieno ūkiai per mažai kooperuoti ir dėl šios priežasties nukenčia supirkimo kainos, – Lietuvoje superkama tik 1 proc. kooperuoto pieno, kai kitose šalyse – net 80 proc.
Pagal Žemės ūkio ministerijos skelbiamus duomenis, šį rugsėjį Lietuvoje buvo 60 pieno supirkėjų, iš kurių daug įsteigę savo įmones, bet pieną parduoda didžiosioms perdirbimo gamykloms.
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiantis pieno gamintojų su europinių fondų parama įsteigtas žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, šįmet vasarą pradėjęs gamybą, šiuo metu per parą perdirba apie 200 tonų žaliavinio pieno į grietinėlę, išrūgas, kazeiną, laktozę ir pieno baltymų koncentratą.
Į šį kooperatyvą su pajiniais įnašais gali stoti visi pieno gamintojai. Tačiau kooperacija pieno gamintojai dar nelabai pasitiki, dauguma neturi atliekamų pinigų įnašams.
Kaip ne vienas yra pareiškęs, pieno ūkyje tokia nežinia, kad neaišku, kaip pavyks išgyventi rytoj, apie kokius dar įnašus galvoti?
Nors yra manančiųjų ir kitaip. Pavyzdžiui, pieno ūkio atsisakęs A.Jusas iš Punios seniūnijos mano, kad tik susikooperavę pieno gamintojai gali pasiekti gerų kainų, o ne kiekvienas dirbantis atskirai ir tik apie save galvojantis.