Atvyko nedelsdami
„Galvijų supirkimo įmonė brangiai perka raguočius, jaučius, karves, telyčias. Moka PVM. Tvarko dokumentus valstybės išmokoms gauti. Sveria vietoje, atsiskaito iš karto“.
Tokį skelbimą išplatinusiai bendrovei „Joralis“ paskabinęs ūkininkas Bronius Žemkauskas jau kitą dieną sulaukė svečių: į kiemą įriedėjo automobilis su priekaba, kurioje sumontuotos elektrinės svarstyklės ir speciali įranga gyvuliams įkelti.
„Jie pakrovė karvę, pasvėrė ir padavė man sąskaita – 2 tūkst. 40 litų. Pasakiau, kad reikia pinigų. Juk būtent dėl to jiems ir skambinau, kad žadėjo atsiskaityti iš karto. Tačiau moteris ėmė aiškinti, kad jau pusę metų atsiskaito tik pavedimais, o ne grynaisiais vietoje. Kai priminiau, jog skelbime rašoma kitaip, ji numykė: ai, tai čia senas skelbimas ir dar lyg nustebusi priturė: negi jums nepasakė, kad grynais neatsiskaitome?“ - prisiminė pirmąjį susitikimą su galvijų supirkėjais ūkininkas. Jis tik vėliau išsiaiškino, kad paimti jo karvės buvo atvykusi pati bendrovės vadovė.
Planai sugriuvo
B. Žemkauskui pinigų reikėjo iš karto, nes su netoliese gyvenančiu ūkininku jau buvo susitaręs dėl sandorio.
„Tą dieną, tai buvo lapkričio 11 –oji, galvijus iš ganyklų parvariau į tvartus. Buvo tinkama proga parduoti bergždžią karvę mėsai ir nusipirkti duodančią pieno. Kaimynystėje gyvenantis ūkininkas tokią karvę jau buvo paruošęs. Ją ketinau pirkti už pinigus, kuriuos iš karto tikėjausi gauti už parduotą gyvulį“, - savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pasakojo B. Žemkauskas.
59 metų B. Žemkausko teigimu, galvijus supirkėjams jis pardavinėja jau bene dvidešimt metų, bet tai buvo pirmas kartas, kai supirkėjai nuvylė. Tuo metu ūkininkas net neįtarė, kad įsipainios į nemalonumus, kurie tebesitęsia iki šiol.
Pasakojo apie ligą
„Karvę jie pasiėmė pirmadienį ir išvažiuodami žadėjo: nesijaudinkite – pinigus pervesime iki ateinančio ketvirtadienio, na, galbūt vėliausiai iki penktadienio“, - pasakojo ūkininkas.
Nesulaukęs pervedimo, pirmadienį B. Žemkauskas paskambino supirkėjams ir paklausė, kodėl nėra pinigų.
„Atsiliepusi moteris, kaip vėliau sužinojau, įmonės savininkė, ėmė aiškinti, kad susirgo buhalterės vaikas, ir todėl buhalterė negalėjo dirbti. Bet ji man pažadėjo, kad pervedimas bus atliktas tą pačią dieną“, - prisiminė B. Žemkauskas.
Buhalterę surado pats
Praėjo dar savaitė, tačiau pinigų vis nebuvo. Sunerimęs ūkininkas supirkėjams ėmė skambinti kasdien. Pasak B. Žemkausko, bendrovės vadovė aiškindavo, kad niekaip negali surasti buhalterės.
„Pasakiau, kad duotų man jos telefono numerį, ir aš pats ją susirasiu. Bet numerio nenorėjo pasakyti. Supratau, kad prasidėjo negeri reikalai. Savininkei taip ir pasakiau: gal jūs mano karvę papjovėte kur nors pamiškėje ir pardavėte mėsą turguje“, - apie nemalonų bendravimą pasakojo B. Žemkauskas.
Pasinaudojęs pažįstamų žmonių informaciją, B. Žemkauskas pats susirado buhalterę: paaiškėjo, kad ji darbuojasi Raseiniuose esančioje vienoje valstybinėje įstaigoje vyriausiąja finansininke.
Krekenavoje – patvirtinimas
„Paklausiau ar mano karvikė atkeliavo į Krekenavą. Jie patikrino dokumentus ir pasakė, kokią dieną ji buvo atvežta, kada paskersta ir kada supirkėjams pervesti pinigai“, - pasakojo ūkininkas.
Po naujienų iš Krekenavos B. Žemkauskas iš karto skambino supirkėjų buhalterei ir klausė, kur pinigai.
„Pasakiau: pardavėte mano karvę, gavote pinigus, tai dabar atiduokite juos man. Buhalterė patvirtino, kad pinigai gauti, bet dabar jų nebėra“, - prisiminė R. Žukauskas.
Teko skolintis
B. Žemkauskui ant kulnų jau lipo ir melžiamą karvę atidavęs, bet pinigų vis nesulaukiantis kaimynystėje gyvenantis ūkininkas.
„Jaučiausi prieš jį labai nepatogiai. Pasiskolinau pinigų ir atidaviau, o iš supirkėjų jokio pervedimo nesulaukiau. Buhalterei, matyt, gerokai įkyrėjau. Ji pasakė: štai, jūsų sąskaitą pasidedu matomiausioje vietoje, ir kai tik įkris pinigai, iš karto pervesiu juos jums. Tačiau pinigų už karvikę taip ir negavau iki šiol“, - apgailestavo apgautas ūkininkas.
B. Žemkauską stebino tai, kad prasidėjus jo vargams su supirkėjais, ta pati įmonė ir toliau platinio skelbimus su pažadais atsiskaityti iš karto.
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ duomenimis, paskutinis įmonės „Joralis“ skelbimas apie supirkinėjamus galvijus buvo publikuotas šių metų sausio 30 dieną.
Buhalterė pratrūko
Savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ pavyko susisiekti su buhaltere, kuri teikė paslaugas bendrovei „Joralis“ (spaudoje skelbtais šio bendrovės telefono numeriais niekas neatsiliepia).
Išgirdusi klausimus apie už karvę negautus pinigus, buhalterė tiesiog pratrūko: „Jūs man kišate kiaulę. Aš pati nuo tos firmos savininkės nukentėjau. Ji man liko skolinga per tris tūkstančius litų. Jei jūs apie mane parašysite, aš kreipsiuosi į policiją. Aš su ta moterimi niekaip nesusijusi. Nemeskite ant manęs šešėlio. Čia tas pats, jei ta moteris, pavyzdžiui, neatsiskaitytų su paslaugas jai teikusiu „Omnitel“, o žurnalistai imtų klausinėti, kaip „Omnitel“ susijęs su bėdų turinčiu asmeniu, nors jokių sąsajų čia net negali būti“, - neįtikėtinai emocingai kalbėjo moteris.
Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ duomenimis, bendrovės „Joralis“ savininkės šiuo metu nesėkmingai ieško ne vienas žmogus. Dar nepatvirtintais šaltinių duomenimis, ne per seniausiai moteris sugebėjo įsidarbinti Raseinių rajone gerai žinomoje įmonėje.
Bandė kreiptis į policija
Supratęs, kad dažni pokalbiai telefonu neturi jokios prasmės, B. Žemkauskas nusprendė kreiptis į policiją.
„Norėjau kreiptis į Raseinių rajono policijos atstovą Kalnujų apylinkėje, bet niekaip nepavykdavo – vieną dieną jis sirgo, kitą buvo po naktinio budėjimo ir taip toliau. Paskui kiti policininkai man patarė ieškoti advokato ir bandyti atgauti pinigus teismo keliu“, - sakė B. Žemkauskas.
Praėjusio gruodžio pabaigoje B. Žemkauskas kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš UAB „Joralis“ 2040, 06 Lt.
Neprisišaukia į teismą
Tačiau su bendrovės savininke iki šiol nepavyksta susitikti net ir teisme, nes bendrovės adresu neįmanoma įteikti šaukimo į teismą. B. Žemkauskas sulaukė teismo paraginimo pranešti atsakovės gyvenamosios vietos adresą.
„Sužinojau, kad ji yra gyvenusi Jurbarke, paskui – Raseinių rajone esančiame Bedančių kaime. Tačiau ir pagal gyvenamąją vietą šaukimo jai nepavyksta įteikti“, - apgailestavo B. Žemkauskas.
Kaip numatoma procedūrose, kelis kartus nepavykus įteikti šaukimo, apie planuojamą teismo posėdį bus skelbiama spaudoje. Savininkei neatvykus, byla bus nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Apie savo bėdas savaitraščiui „Alio, Raseiniai“ papasakojęs B. Žemkauskas prisipažino neturintis didelių vilčių, kad pavyks atgauti pinigus.
„Su manimi – kaip bus, taip bus, bet noriu perspėti žmones, į kokias pinkles jie gali patekti. Nesąžiningi supirkėjai gali ir toliau siūlyti savo paslaugas, tik pakeitę skelbiamų telefonų numerius“, - perspėjo geros nuotaikos neprarandantis apgautas ūkininkas.
