Liepojoje įsikūrusioje žuvies perdirbimo gamykloje auginami ir eršketai. Jau metus čia veikia žuvų veisimo kompleksas, kuriame – 57 baseinai. Be eršketų auginami ir upėtakiai bei afrikiniai šamai. Pasak įmonės savininko, be konservų gamybos auginant ir žuvis, lengviau įveikti krizę. Be to, kai kurių žuvų nebelikę arba sumažėjusi jų populiacija. O patiems auginant žuvis, sutaupoma iki 40 proc. lėšų.
„Iš valstybinio Liepojos žuvivaisos centro perkame apie 10–20 tūkst. mailiaus. Vidutiniškai kilogramas kainuoja apie 50 eurų, o užaugintą žuvį parduodame po 5 eurus“, – sako „Kolumbija Ltd“ valdybos narys dr. Igoris Krupnikas.
Dėl modernių biologinių vandens filtrų baseinuose žuvis užauga per pusmetį – kone triskart greičiau nei natūraliai. Fabrikas iš dalies užaugintos žuvies gamina konservus, kita dalis keliauja į prekybos tinklus ir restoranus.
„Nustebome, kad šiandien pirkėjas pageidauja šviežios žuvies, atšaldytos ledu. Tokios žuvies poreikis auga ne tik Baltijos šalyse, bet ir visame pasaulyje“,– pastebi dr. Igoris Krupnikas.
Komplekso pajėgumai – 150 tonų žuvų per metus. Kol kas pavyko užauginti mažiau nei pusę galimo kiekio, tačiau ateityje ketinama auginti daugiau ir kartu patiems išgauti ikrus.
Lietuvoje, Rusnės žuvivaisos centre, jau kelerius metus iš ikrų, kurie perkami Lenkijoje, auginami eršketai. Už litrą ikrų lenkams mokama apie 40 tūkst. litų. Paauginta iki maždaug pusės kilogramo, ši žuvis paleidžiamaa į Šventosios ir Neries upes. Taip žuvivaisos specialistai bando atkurti kažkada Lietuvos upėse gyvenusius, bet išnykusius eršketus.
