„Skrabalai yra iš senoviškų karvės skambalų padarytas instrumentas, - paaiškina R. Šilinskas. - Nei latviai, nei estai tokio instrumento neturi, jį sumanė Lietuvos kompozitorius, dirigentas ir pedagogas Jonas Švedas. Jam kilo idėja skrabalus sukabinti ir panaudoti - tai yra lietuviškas idiofonų grupei priskiriamas instrumentas.“
Vėliau skrabalai buvo tobulinami, pavyzdžiui, sukabinti į eiles po kelis.
„Man, aišku, neužteko 27 kaladėlių, aš jas padidinau iki 36, galbūt dar plėsiu diapazoną – nesivaikau autentikos. Mano tikslas yra skrabalų ištobulinimas, jų galimybių plėtimas ir lietuvybės skleidimas, kadangi skrabalai yra lietuviškas instrumentas“, - teigia R. Šilinskas.
Pamačius atlikėją pirmiausiai patraukia dėmesį jo aktyvumas: muzikantas groja stovėdamas, aktyviai į taktą linksi galva, kartais mirkteli ar nusišypso žiūrovams, juos pakalbina.
Paklaustas, ar nepavargsta groti kelias dienas iš eilės, R. Šilinskas sako, jog jam patinka laiką leisti aktyviai.
„Aš kitaip nemoku, jeigu groji sausai, žmonės puikiai jaučia: jie eis ir praeis pro šalį. Tokio masto parodoje kiekviena šalis turi ką parodyti, kaip sudominti, tad ir mes negalime savęs pateikti sausai. O kai groji, judi, vyksta veiksmas ir laikas greičiau bėga“, - nusišypso jis.
Pašnekovas pasakoja, jog su parodos lankytojais visada pasikalba.
„Reikia dalyvauti, bendrauti, kalbėti vokiškai, užimti žmones. O žmonių sutinku įvairių: yra ir vokiečių, yra iš Lietuvos atvažiavusių žmonių, ar Vokietijoje gyvenančių lietuvių. Buvo labai malonu sutikti dvi šeimas iš Kelno, kurios norėjo mane pamatyti. Po koncerto jie sakė, kad Lietuvos ekspozicija leido puikiai užbaigti dieną“, - prisimena R. Šilinskas.
Išgyventų iš grojimo
Atlikėjas su skrabalais parodose, mugėse ir verslo susitikimuose yra koncertavęs ne kartą, tad klausytojų turi ne tik Europoje, bet ir Japonijoje, Kinijoje, Pietų Korėjoje. Tiesa, Lietuvoje per populiariosios muzikos koncertus R. Šilinską galima išvysti retai.
„Lietuvoje į populiarios muzikos koncertus manęs nekviečia, nes jie turi savo kompaniją, bet į parodas - pakviečia. Koncertai man - pagrindinė veikla, aš iš to gyvenu, nors šiek tiek darbuojuosi ir kultūros srityje, Klaipėdos rajone esu kultūros centro meno vadovu. Manau, kad mano pašaukimas – groti, kol galėsiu, būsiu scenoje. Žmonėms patinka, kaip aš dirbu, tad reikia tą ir daryti“, - svarsto R. Šilinskas.
Jis mano, jog būtent dėl žmonių simpatijų ir sulaukia verslininkų kvietimų koncertuoti susitikimuose su partneriais ir įvairiuose prisistatymuose. Be to, jis mano, jog dėl šios priežasties nejaučia ir sezoninių užsakymų svyravimų – jų pakanka.
„Kol sveikatos yra, galėčiau gyventi tik iš atlikėjo duonos, bet ateityje gal būsiu per senas, kas čia žino – juk dabar vyrauja jaunystės kultas, prie to prisideda televizija: visi nori labai gražių, jaunų, o aš nebejaunas, negražus...“, - šypteli jis.
Paprašytas papasakoti, kiek reikia dirbti skrabalininkui, kad jis galėtų pakankamai užsidirbti oriam gyvenimui, R. Šilinskas pasakoja apie kelias galimybes.
„Nebūtinai reikia dirbti kiekvieną dieną. Bet galima ir kasdien dirbti visą mėnesį grojant baruose ar knaipėse už 100 litų kas vakarą arba galima ieškoti didesnių 1,5-2 tūkst. litų užsakymų ir groti mažiau, o laisvu laiku tobulinti programą, eiti į įrašų studiją, darytis fonogramas ar kurti projektus. Aš pasirinkau pastarąjį variantą“, - sako R. Šilinskas.
Pasak jo, klubai ir barai muzikanto jau netraukia, nes anksčiaujis yra koncertavęs su grupe, grojo bosine gitara, dainavo.
„Esu tai patyręs ir daugiau nebenoriu. Manau, grojimas skrabalais yra prasmingesnis, be to, leidžia man apmokėti mano sąskaitas“, - konstatuoja atlikėjas.
R. Šilinsko repertuarą sudaro ne tik lietuviški kūriniai, bet ir populiarioji muzika, tačiau jis sako, jog groti nelengva, nes kūrinius reikia pritaikyti pačiam: sugalvoti aranžuotes, parinkti tonaciją – šiam muzikos instrumentui nėra vadovėlio.
„Groti skrabalais - nelengva, nes nėra mokyklų, priešingai nei norint groti birbyne ar kanklėmis. Savo skrabalams esu parašęs gamą. Skrabalų muzika yra nearti dirvonai, ją reikia tobulinti, pristatyti žmonėms, ruošti metodiką ir leisti knygą. Tai yra instrumentas, kuriuo žmonės žavisi“, - įsitikinęs pašnekovas.
Atlikėjas stengiasi visuomet pabrėžti lietuviškumą, dažnai koncertą baigia dainomis apie Lietuvą.
Tarptautinė paroda „Žalioji savaitė 2014“ (vokiškai ,,Grüne woche 2014”) vyksta sausio 17–26 dienomis, pirmą kartą ji surengta 1926 m. „Žalioji savaitė“ yra viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje.
