Nuogąstaujama, kad išsimokėtinai parduodami valstybinės žemės sklypai gali tapti sukčių taikiniu. Pagal išsimokėjimo taisykles, įmonė, aukcione įsigijusi miško sklypą, juo gali disponuoti, tačiau iš karto turi sumokėti tik 10 proc., o visiškai atsiskaityti privalu per 15 metų, todėl baiminamasi, kad tai yra puiki erdvė vienadienėms įmonėms, kurios pigiai įsigis sklypų, iškirs mišką ir valstybei grąžins tuščius sklypus.
Vienos didžiausių šalies medienos prekybos ir miškų valdymo bendrovių „Timbex" skaičiavimais, žala valstybei gali siekti 100-200 mln. litų, skelbia BNS.
Už išperkamą valstybės nekilnojamąjį turtą ne vienerius metus buvo kompensuojama įvairių įmonių akcijomis. Šiuo metu atlyginimui už valstybės išperkamą turtą skirtos akcijos baigėsi.
Liko neatlyginta 41 žmogui už 460 tūkst. litų vertės turtą. Be to, yra dar 2,9 tūkst. piliečių, kuriems valstybė privalo atlyginti už nekilnojamąjį turtą, tačiau jie dar nėra pateikę prašymų Valstybės turto fondui.
Žemės ūkio ministerija kompensacijoms už žemę, miškus ir vandens telkinius jų neatgavusiems savininkams pernai siūlė „Klaipėdos naftos“, „Lietuvos dujų“ ir „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijų.
Tačiau jau tada ministerija nurodė, kad atlyginimas akcijomis yra ekonomiškai nenaudingas ir neatitinka valstybės interesų, todėl reikėtų visiškai atsisakyti šio atlyginimo būdo, kadangi taip valstybė netenka biržoje parduodamų įmonių akcijų.