O dabar, pasak žemdirbių, augalininkystės ūkių šeimininkai sulaukė naujo akibrokšto. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklių pakeitimus, kurių dabartinio projekto kai kurie punktai augalininkams atrodo ypač nelogiški.
Pavyzdžiui, į lauką su purkštuvu galėtum važiuoti tik prieš dvi dienas apie tai pranešęs bičių laikytojams, o žydinčius augalus būtų leista purkšti tik naktį... Jeigu naujuosius reikalavimus reikės įgyvendinti, tai keblumų patirtų ir pesticidų pardavėjai bei žemdirbių oponentai bitininkai.
Pirmiausia – prie kompiuterio, tik tuomet – į laukus
ŽŪM rengiami Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių pakeitimai apima kelis punktus. Vienuose jų apibrėžiama, kaip patys pesticidai ar beicais apdorotos sėklos turi būti saugomi, kituose – kaip pardavėjai turės registruoti asmenis, iš jų įsigijusius profesionaliajam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų, ir kas ketvirtį šiuos sąrašus teikti Valstybinei augalininkystės tarnybai. Yra numatyta ir daugiau smulkesnių minėtų taisyklių pakeitimų, kurie aktualūs tiek pesticidų pardavėjams, tiek naudotojams, tiek bitininkams.
Tačiau labiausiai augalininkyste besiverčiančius, o ir kitus pasėlius auginančius ūkininkus šokiruoja 47-asis minėtų taisyklių punktas. Jame numatyta štai kas: „Augalų apsaugos produktų profesionalieji naudotojai, besirengiantys apdoroti žemės sklypus augalų apsaugos produktais, ne vėliau kaip prieš 2 kalendorines dienas raštu arba elektroniniu paštu, trumpąja tekstine žinute (SMS) privalo apie tai pranešti asmenims, kurie 2,5 km atstumu nuo purškiamo žemės sklypo ribos laiko bites, o duomenys apie laikomas medunešio metu perkeltas bičių šeimas yra suvesti į VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ (ŽŪIKVC) elektroninę informacinę sistemą. Pranešime bičių laikytojams nurodoma augalų apsaugos produktų profesionaliojo naudotojo vardas, pavardė, planuojamo purškimo data, vieta, pasėlio pavadinimas, augalų apsaugos produkto pavadinimas.“
Minėtame 47-ame taisyklių pakeitimų punkte yra numatyta naujų reikalavimų ir bitininkams: „Bityno laikytojai ar jų įgalioti atstovai, medunešio metu perkėlę bičių šeimas, perkėlimo vietą pagal koordinates prieš 3 kalendorines dienas privalo pažymėti VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ elektroninėje informacinėje sistemoje.“ O pesticidų naudotojai, kitaip pasakius, ūkininkai, prieš naudodami augalų apsaugos produktus, minėtoje ŽŪIKVC elektroninėje sistemoje „privalo patikrinti duomenis apie perkeltus bičių avilius“.
Kaip atspėti, kad po dviejų dienų nelis?
Lietuvos grūdų augintojų asociacija (LGAA), atstovaujanti javus ir rapsus auginančių žemdirbių interesams, kritiškai vertina ŽŪM kuriamus pesticidų naudojimo taisyklių pakeitimus, o ypač minėtąjį 47 punktą.
„Tokie griežti reikalavimai visiškai nebūtini, be to, jų įgyvendinti praktiškai neįmanoma. Pagal dabar planuojamą nurodymą, prieš dvi dienas reikės pranešti apie visus numatomus vykimus į laukus purkšti. Juk tik į žydinčius augalus skaido bitės, ir tai ne į visus. Kebliausia yra tai, kad ūkininkas turės tapti labai geru sinoptiku ir tiksliai žinoti, kad po dviejų dienų nelis, kad jis, dabar pranešęs apie numatomą purškimą, tikrai galės tą ir padaryti. Galima pagalvoti taip, kad tie, kas prieš dvi dienas nepraneš apie purškimus, negalės technika iš kiemo išvažiuoti“, – naujaisiais galimais pakeitimais stebisi Romas Majauskas, LGAA vadovas.
Pasak jo, daugeliui ūkininkų, ypač vyresnio amžiaus, bus pernelyg sudėtinga susidoroti su informacine sistema. Negana to, sunku įsivaizduoti, kaip reikės techniškai tą padaryti, kad bičių laikytojai suprastų, apie kuriuos laukus kalbama: kaip pažymėti, įvardyti numatomus purkšti sklypus, juk dideliuose ūkiuose jų daugybė? Ūkininkus užgriūtų didelė papildoma biurokratija, dirbti laukuose jau nebūtų kada, tik prie interneto sėdėti.
Kurdami naujus reikalavimus valdininkai, žemdirbių nuomone, tikriausiai neįsivaizduoja, kiek kartų sezono metu tenka važiuoti purkšti pasėlių. Dideliuose, po kelis šimtus hektarų turinčiuose ūkiuose purkštuvas, kartais ir ne vienas, nesustodamas dirba praktiškai kasdien (žinoma, jeigu palankus oras).
Ūkininkai galėtų sutikti, jeigu būtų nustatyta tam tikra paprasta tvarka, kaip informuoti bitininkus apie numatomus žydinčių medingųjų pasėlių purškimus, tačiau kokia prasmė registruoti absoliučiai visus purškimus?
Žydinčius augalus purkš tik naktį?
Naujaisiais pesticidų naudojimo taisyklių pakeitimais, be to, ketinama uždrausti purkšti žydinčius augalus, kuriuos apdulkina bitės ir kiti vabzdžiai, nuo 4 val. iki 21 val. Taigi išeitų, kad į pasėlius su purkštuvu būtų galima išvažiuoti tik naktį.
„Turiu pastebėti, kad jau žydinčių augalų, pavyzdžiui, rapsų, insekticidais, kurie būtų pavojingi vabzdžiams, augintojai nepurškia, nes tuo metu tai nėra būtina. Purškiame fungicidais, jeigu reikia. O jie bitėms nekenkia“, – apie technologinius augalininkystės niuansus aiškina R. Majauskas, pridurdamas, kad nė vienas ūkininkas nepiktnaudžiauja – pasėliuose nenaudoja pesticidų daugiau negu reikia, nes jie kainuoja nemažus pinigus.
Naktinius purškimus kritikuoja ne tik žemdirbiai, bet ir augalų apsaugos produktų gamintojai, mat tai neefektyvu dėl ant augalų esančios rasos lašelių.
„Gamintojų nuomone, bendras pesticidų naudojimo žydintiems augalams ribojimas būtų nesuderinamas su ES ekotoksikologinės rizikos vertinimo principais. Jeigu nustatoma, kad egzistuoja rizika, konkrečiam produktui nurodomi naudojimo apribojimai. Tai reiškia, kad naudojimo ribojimai dažniausiai būna susieti su pripažintomis rizikomis, kurios nustatomos atlikus rizikos vertinimo procedūrą. Bendras bet kokios rūšies produktų naudojimo ribojimas, neatsižvelgiant į tai, kokią riziką jie gali kelti, iš esmės neatitinka šio principo ir griauna visą rizikos vertinimo sistemą“, – Lietuvos augalų apsaugos asociacijos poziciją dėsto Alma Dargvilaitė, „Bayer CropScience“ vadybininkė.
Pasak jos, stebėjimų duomenys šalyse, kuriose vykdomi tyrimai (Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje), rodo, kad pesticidų, kurie yra pripažinti tinkami naudoti pagal šią paskirtį ir naudojami laikantis atitinkamų nurodymų, purškimas dienos metu žydinčiuose augaluose nelemia pastebimų ar reguliarių nelaimingų nutikimų su bitėmis. „Tai galima labai gerai pademonstruoti, remiantis Vokietijoje auginamų rapsų pavyzdžiu, kur daug įvairių produktų naudojama žydėjimo metu dideliuose dirbamos žemės plotuose, ir tai nesukelia jokių problemų bitėms“, – sako A. Dargvilaitė.
Gamintojų nuomone, bičių apsaugos problemą išpręsti gali geranoriškas bitininkų ir ūkininkų bendradarbiavimas. Labai sveikintinas dalykas informacinės sistemos sukūrimas.
Pageidavo bitininkai
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, paklaustas apie rengiamų naujų augalų apsaugos produktų naudojimo pakeitimų tikslus, teigia, jog yra keli aspektai. Vienas jų – minėtasis pavasarį priimtas EK sprendimas uždrausti visoje ES kai kurias augalų apsaugos produktų veikliąsias medžiagas, kurios, kaip teigiama, kenkia bitėms. „Mūsų bitininkai taip pat nori geresnių verslo sąlygų. Jie kreipėsi į ministeriją ir raštu. Tad medingųjų augalų purškimo numatomi apribojimai inicijuoti mūsų vienų iš socialinių partnerių – bitininkų“, – teigia R. Krasuckis.
Kad būtų vilkas sotus ir avis sveika
Pasak jo, dabar svarbu suderinti visų agroverslo pusių interesus – kaip naudoti pesticidus, kad nebūtų sužlugdyta augalininkystė, o kartu ir bitininkystė galėtų gyvuoti. „Manome, kad dabartiniame projekte numatyti reikalavimai gana nuoseklūs – visi bitininkai, atvežantys avilius į medingųjų augalų pasėlius, turėtų duomenis pateikti ŽŪIKVC elektroninėje sistemoje. Savo ruožtu apie numatomus pesticidų purškimus turi iš anksto informuoti ir ūkininkai. Taip būtų rengiama ir duomenų bazė“, – sako R. Krasuckis.
Atrodytų, rengiamų pesticidų naudojimo taisyklių pakeitimų tikslai nėra blogi – norima atsižvelgti į visų pusių interesus. Tačiau ŽŪM jau yra sulaukusi žemdirbių organizacijų atstovų kritikos. O štai bitininkai, pasak R. Krasuckio, nori dar griežtesnių reikalavimų, naudojant pesticidus. Pavyzdžiui, kad žydinčių augalų iš viso nebūtų galima purkšti chemikalais.
Kaip visų interesus suderinti, kad, kaip sakoma, ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Šiandien, rugsėjo 17 d., Žemės ūkio ministerijoje turėtų vykti visų suinteresuotų pusių – žemdirbių, bitininkų, augalų apsaugos produktų gamintojų ir platintojų, ŽŪM specialistų – pasitarimas, kur bus mėginama spręsti problemą. „Nenorime padaryti blogai, norime rasti tokį kompromisą, kad ateityje ir vieni, ir kiti galėtų dirbti tinkamomis sąlygomis“, – patikino R. Krasuckis.
