Į šventę suvažiavo daugiau nei 50 galingos technikos. Beje, kai kurie parodoje dalyvavę traktoriai jau naudojami Lietuvos ūkiuose.
„Lietuvos ūkininkų autoparkas yra labai geras. Palyginus su Europa, tai lietuviai gali lygintis su daugeliu Europos žemės ūkio rinkų. Aišku, labai padėjo parama, kuri buvo panaudota labai teisingai ir tikslingai. Manau, kad dėl to žemės ūkio konkurencingumas išaugo keliasdešimt kartų. Tai dabar kiekvienas Lietuvos save gerbiantis ūkininkas investavęs savo laiku į technologijas, gali drąsiai lygintis su bet kuriuo ES ūkiu“, - DELFI teigė „DOJUS agro“ žemės ūkio technikos pardavimų padalinio vadovas Paulius Arūnas.
Tiesa, iškyla kita problema – nors lietuviai turi išties gerą techniką, dėl žinių stokos nėra išnaudojami visi jos pajėgumui. Ši problema aktuali ir kitose šalyse.
„Tai yra vis aktualesnis klausimas, nes jei seniau technika buvo pakankamai paprasta ir jokių papildomų elektroninių ar automatinių galimybių nebuvo, tai vienintelis klausimas buvo išmokti tinkamai ja naudotis. Tai dabar reikia išmokti tinkamai naudotis automatinėmis sistemomis. Nuo šių metų mes pradėjome programą, kurios esmė – išmokyti ūkininkus naudotis visomis automatinėmis technologijomis. Jau ne traktorius reikia mokintis valdyti, nes traktorių valdo elektronika. Dabar ūkininkus reikia mokinti, kaip naudotis automatika. Pagal turimus duomenis, kombainai Europoje išnaudojami tik 50 proc. savo pajėgumo. Tai reiškia, kad moki pilną kainą, o naudoji tik pusę kombaino“, - sako P. Arūnas.
O šiuolaikinės technikos galimybės išties įspūdingos. Iš esmės ūkininkui pakanka nuvairuoti techniką į darbo lauką. Tuomet žmogus tampa tik pasyviu proceso stebėtoju.
„Viską, ką žmogus daro lauke – visus padargo valdymus, pakėlimą, nuleidimą, greičio reguliavimą, bėgių perjungimą, hidraulines funkcijas, vairavimo funkcijas – viską perima automatika. Dabar automatikos galimybės tokios, kad žmogus nuvairavęs traktorių į lauką, nes kol kas automatinio vairavimo nėra, bet lauke technika visus darbus gali padaryti pati. Ūkininkui tereikia sėdėti ir prižiūrėti. Viską galima užprogramuoti: važiavimą, apsisukimus, greitį, nuleidimą, pakėlimą. Žodžiu viską, ką operatorius darydavo rankomis – dabar padaro techniką. Žmogui tik reikia išmokti suprogramuoti ir paleisti programą. Viskas“, - pasakoja P. Arūnas.
Ne paslaptis, kad naujausios technologijos nėra pigios. Tačiau, P. Arūno manymu, didesnė kaina nėra pagrindinis rodiklis.
„Tai reikalauja šiek tiek didesnių investicijų – tai yra brangesnė technika. Kuo galingesnė technika yra mažiau išnaudojama, tuo daugiau patiriama nuostolių arba negaunama naudos. Mažesnėje technikoje automatinių savybių yra mažiau, nes praktikoje jas pakankamai sunkiai būtų galima pritaikyti. Tai yra brangi technika, o kuo išmanesnė, tuo kažkiek daugiau reikalauja investicijų. Bet labiausiai reikia žinių, kaip ją išnaudoti“, - įsitikinęs P. Arūnas.
