„Kol kviečiai vešėjo, ten knisdavo, dabar supuolė į kukurūzus. Praėjusį sekmadienį žmonės pasakojo matę gal 20 šernų bandą, kiaules su jaunikliais, tokie išaria laukus iki juodumo. Kad netektų su jais dalytis derliaus, buvome priversti ankstėliau pradėti pjūtį. Nežinia dabar, kokia bus pašaro kokybė, tikrinsime po mėnesio, žiūrėsime. Negana rūpesčių pienininkams dėl supirkimo kainų ir supirkėjų, dar šernai ramybės neduoda“, - apie dar vieną rudenišką bėdą „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo didžiausios rajone pieno fermos šeimininkė Danutė Adamonienė.
60 ha kukurūzų plotus Kupiškio seniūnijoje ūkininkai stengiasi suplanuoti ir auginti atokiau nuo pamiškių, nuo pagundų laukiniams žvėrims, bet kasmet gerai ištaikyti ir dar išlaikyti sėjomainos reikalavimus ne visada pavyksta, o tada jau belieka pasitikėti sėkme ir atsitiktinumais. Ne kasmet, pasak D. Adamonienės, šernai yra tokie aktyvūs, kartais užtenka medžiotojams pasirodyti, patykoti, pašaudyti, bet dabar, atrodo, kad iš pasiutimo, iš keršto šernai taip siaučia. „Kuo labiau juos šaudo, tuo jų daugyn iš visų kampų lenda“, - sakė pašnekovė, vildamasi, kad likusius 30 ha kukurūzų dar pavyks išsaugoti nuo neprašytų lankytojų.
Puožo kaime su sūnumi ūkininkaujantis Stasys Šerelis jau tikrai žino, kad kukurūzų derliaus dalybose sėkmė šernams šiemet buvo kaip reta palanki, nes jau dabar yra sugadinta, išlaužyta ir išknista apie trečdalis iš 23 ha ūkio kukurūzų laukų.
90 melžiamų karvių fermą turintys, 800 ha dirbantys ūkininkai kasmet sako patiriantys derliaus, ir javų, ir kukurūzų, nuostolių dėl laukinių žvėrių eibių, bet paprastai jie nebūna itin dideli, o šiemet, nežinia, kodėl, bet šernai užklysta būriais, ne po kelis, tad ir padaryta žala yra didžiulė.
„Medžiotojai žino apie tą bėdą, ir sūnus medžiotojas, stengiamės patys apsaugoti laukus. Tykoja medžiotojai, budi, iki antros valandos nakties laukia, o tik pasitraukia paryčiais – jau ir supuola būrys šernų: priknisa, išlaužo, išgulinėja. Išgudrėję žvėrys. Jeigu nebūtų medžiotojų pagalbos, gal ir pusę derliaus prarastume“, - ūkininkas S. Šerelis kalbėjo dar neapsisprendęs, ar kreipsis į medžiotojų būrelį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.
Pienininkystės ūkiams baltymingas kukurūzų pašaras būtinas ir dėl geresnių primilžių, pieno kokybės, ir dėl gyvulių sveikatos. Kukurūzus augina ir Varniškių kaime ūkininkaujanti Rimutė Strazdienė. Jai šis ruduo ramesnis, čia šernai nepriklysta.
„Neteko jų matyti, dar per anksti kukurūzus pjauti, apie 40 ha auginame, pakraščiuose neaptikome pėdsakų. Kitur gal jiems patogiau, ten eina. Mūsų laukai yra atokiau nuo miškų, matyt, todėl čia ir netraukia“, - teigė pašnekovė.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus medžioklės žinovas Bronislovas Juodviršis, paklaustas apie šernų viešnages ūkininkų laukuose, sakė skundų ar oficialios informacijos apie tai negavęs, bet šernų naujus įpročius, esą, jau pastebėjo patys medžiotojai.
„Po aktyvių medžioklių šiemet šernų tikrai nepadaugėjo. Jų yra mažiau. Bet jie laikosi būriais, taip ir maisto ieško, todėl susidaro toks gausumo įspūdis. O elgiasi taip dėl vilkų, matome, kad jų padaugėjo. Šiuo metu, kol dar laukuose yra nenuimto derliaus, – prasčiausi medžioklės laimikiai. Mūsų „Vaduvos“ klubas per tris savaites nenušovė nė vieno šerno. Ne iš tingėjimo – šernai neateina prie tykojimo bokštelių. Su naktinio matymo prietaisais medžioklė draudžiama, taigi ir labiausiai norėdami sumažinti šernų skaičių turime sulaukti, kol patys šernai pas mus ateis savo noru, o kol kas jie eina ten, kur maisto randa“, - taip paprastai laukinių žvėrių elgsenos įpročius paaiškino medžioklės žinovas.
Kad medžiotojai šią ūkininkų nedraugų padermę vis dėlto gerokai išretino, matyti iš naujausios medžioklių statistikos.
Kupiškio rajono medžiotojai per trečiąjį ketvirtį nušovė 127 šernus.
Baugu ir pagalvoti, kas būtų likę iš ūkininkų derliaus, jeigu tokios išalkusios pajėgos būtų prasiautusios per javų ar kukurūzų laukus.
