Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) paraiškas priims teritoriniuose skyriuose iki metų pabaigos arba iki tol, kol bus pasiekta šiais metais priemonei skirta suma.
Molėtų rajonas garsėja gražia gamta, ežeringu kraštovaizdžiu, bet sąlygos ūkininkauti čia ne kokios. Tą patį patvirtina ir Levaniškių kaimo ūkininkė Danutė Gražienė, dešimtį metų puoselėjusi augalininkystės ūkį. „Nepalankios ūkininkauti sąlygos mūsų krašte paskatino mane imtis ne žemės ūkio veiklos“, – sako ūkininkė. Pasak jos, nenašiose, akmenuotose dirvose grūdinės kultūros derėjo prastai, rinkos sąlygos irgi nedžiugino. Moteris pasitarė su šeima ir nusprendė imtis žemdirbystei alternatyvios veiklos ir parengti projektą „Pakavimo ir sandėliavimo paslaugų vystymas Verbiškių kaime Molėtų rajone“, kurį remia Europos Sąjunga (ES) ir mūsų valstybė.
D. Gražienė įsitikinusi, kad vystytį šį projektą yra perpektyvu, nes vien 300 gyventojų turinčiame Verbiškių kaime veikia medžio apdirbimo įmonė ir plastmasių gamykla, o visame Molėtų rajone medieną apdorojančių ir baldų gamybos įmonių, kurioms reikalingos produkcijos saugojimo paslaugos, yra tikrai daug. Pagal parengtą projektą bus pastatyti erdvūs sandėliai, jų patalpos išnuomotos. Vėliau bus teikiamos ir pakavimo paslaugos. Projektas atneš naudos ir kaimo gyventojams – numatyta sukurti septynias darbo vietas. Į sandėlių statybą D. Gražienė pirmiausiai investuos nuosavas lėšas, vėliau atitinkama dalis projekto išlaidų bus kompensuota.
Skatinama vystyti įvairesnę veiklą
Rytinėje Lietuvos dalyje esnačiame Molėtų rajone (1368 kv. km) žemės nederlingos, mažai pramonės, todėl prioritetinė rajono vystymosi kryptis – paslaugų sektorius, taip pat rekreacija, kuri leidžia plėtoti šios krypties verslą, ekologinį ūkininkavimą, poilsio ir turizmo infrastruktūrą.
Kalvotą, miškais ir ežerais turtingą Molėtų kraštą jau seniai pamėgo poilsiautojai ir turistai, kurie gali džiaugtis švaria gamta, nes rajone nėra didelių aplinką teršiančių pramonės įmonių. Miškai sudaro ketvirtadalį rajono teritorijos, tyvuliuoja net 227 ežerai, tarp kurių ir ilgiausias Lietuvos ežeras Asveja (Molėtų rajone – 30 km), teka upės Siesartis ir Virinta. Dalis rajono teritorijos patenka į Asvejos ir Labanoro regioninius parkus.
Molėtų rajone vyrauja smulkus ir vidutinis verslas, veikia 350 įvairių įmonių. 46,1 proc. rajono gyventojų verčiasi švietimo, socialinės paskirties ir paslaugų verslu, 12,5 proc. – statybos, 8,7 proc. – pramonės ir energetikos ir beveik 33 proc. verčiasi žemės ūkio, miškininkystės verslu.
Nauji ES ir mūsų valstybės paramos projektai kuria galimybes Molėtų rajone plėtoti įvairesnę ekonominę veiklą, ragina vietos gyventojus persiorientuoti iš žemės ūkio į kitas alternatyvias veiklas ir ugdo kaimo gyventojų gebėjimus integruotis į darbo rinką.
Ūkininkė D. Gražienė tiki, kad jos projektas „Pakavimo ir sandėliavimo paslaugų vystymas Verbiškių kaime Molėtų rajone“ paskatins ir kitus nederlingų žemių savininkus iki šiol iš ūkininkavimo ir žemdirbystės skaičiavusius tik nuostolius su ES parama imtis alternatyvių veiklų. ES šalių „senbuvių“ ilgametė patirtis rodo, kad kaime žemės ūkio gamybos verslą pelningumu nurungs arba papildys paslaugų sektorius.
Neprivaloma atsisakyti žemės ūkio veiklos
Pagal KPP priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ projektų įgyvendinimu besidomintys pareiškėjai neprivalo atsisakyti iki šiol vykdytos žemės ūkio veiklos.
Įgyvendinimo taisyklėse nurodomas reikalavimas, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą, kurios ekonominis dydis yra prilyginamas 1 europinio dydžio vienetui (EDV). Tose pačiose taisyklėse taip pat nurodoma, kad visi pareiškėjai iki paramos paraiškos pateikimo dienos turi ne mažiau kaip 12 mėnesių nepertraukiamai verstis žemės ūkio veikla ir gauti iš jos ne mažiau kaip 50 proc. visų per minėtą laikotarpį gautų ūkinės komercinės veiklos pajamų.
Pagal minėtą KPP priemonę tiek didesnės, tiek mažesnės paramos gali kreiptis ne tik ūkininkai, bet ir labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei kaimo gyventojai.
Tačiau kaimo gyventojai į paramą gali pretenduoti tik pagal supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, o didžiausia paramos suma negali viršyti 207,168 tūkst. Lt. Ūkininkas arba įmonė supaprastinta tvarka gali kreiptis ne didesnės negu 260 tūkst. Lt paramos.
Remiama daug alternatyvių veiklų
Kaime ieškantys alternatyvių verslo galimybių gali imtis įvairios ekonominės veiklos – pavyzdžiui, teikti kirpimo paslaugas, siūti drabužius, gaminti papuošalus, juvelyrinius ar odinius dirbinius, šluotas ar šepečius, muzikos instrumentus bei sporto reikmenis, kepti bandeles, gaminti valgomuosius ledus ir kt. Net 46 veiklas pareiškėjai gali surasti ir tradicinių amatų sąraše – tai batsiuvystė, puodininkystė, mezgimas, verpimas, vilnos karšimas, stiklo apdirbimas, muzikos instrumentų gaminimas ir kt.
Svarbu, kad projekto veikla patektų į minėtų KPP priemonių remiamų veiklų ir tradicinių amatų sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas įgyvendinimo taisyklių 1 priede. Kad nekiltų neaiškumų, neremiamas veiklas pareiškėjai gali pasitikslinti įgyvendinimo taisyklių 2 priede.
ES paramos lėšas galima panaudoti ir specializuotos ar nespecializuotos parduotuvės įrengimui, kurioje būtų prekiaujama savo ir kelių Lietuvos gamintojų produkcija – vaisiai, uogos, daržovės, duonos gaminiai, mėsa ir mėsos produktai. Šiuo atveju būtina sąlyga - pareiškėjas pats turi užsiimti pardavinėjamų produktų gamyba ar augalų auginimu.
Ūkininkams, įmonėms, kaimo gyventojams, vystantiems ne žemės ūkio veiklą , , gali būti finansuojama iki 65 proc., o vykdant projektus, susijusius su tradicinių amatų puoselėjimu ar tautinio paveldo produkcijos gamyba net iki 75 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Būtina atkreipti dėmesį, kad finansuojami tik tie verslo plėtros ir perėjimo prie ne žemės ūkio veiklos projektai, kurie įgyvendinami kaimo vietovėse, kuriose ne daugiau kaip 6 tūkst. gyventojų. Projektai, vykdomi savivaldybių centruose, neremiami. Projektai turi būti įgyvendinti per 24 mėnesius.
Pagrįsti išlaidas – paprasčiau
Pareiškėjai turi atitikti įgyvendinimo taisyklėse pateiktus reikalavimus ir būti kompetentingi numatytos veiklos srityje. Jie turi jau tvarkyti buhalterinę apskaitą arba įsipareigoti tą daryti. Taip pat yra reikalavimas apdrausti turtą, kuriam įsigyti ar sukurti bus panaudota parama. Pareiškėjai negali būti įsiskolinę valstybės biudžetui ir socialinio draudimo fondui, išskyrus atvejus, kai yra atidėti mokesčių arba socialinio draudimo įmokų mokėjimo terminai.
Dabar pareiškėjams nebereikia skirti papildomų išlaidų ir laiko rengiant komercinius pasiūlymus. Norėdami pagrįsti tinkamų finansuoti išlaidų sumą, jie gali pateikti ir viešai prieinamus tiekėjų pasiūlymus, pavyzdžiui, iš interneto svetainių.
Paramos gavėjai pagal šią priemonę jau įgyvendinantys ar dar tik ketinantys įgyvendinti projektus raginami mokėjimo prašymus pateikti laiku. Dar geriau nedelsti ir mokėjimo prašymus teikti anksčiau numatytų terminų. Tokiu būdu parama bus išmokėta greičiau.
Pažymėtina, jog mokėjimo prašymo pateikimo termino atidėjimas galimas tik esant svarbioms priežastims, o už pavėluotą pateikimą taikomos sankcijos. Nuo šiol visi mokėjimo pateikimo atidėjimų prašymai bus nagrinėjami itin atidžiai, siekiant išvengti paramos lėšų rezervavimo galimai nevykdomiems projektams bei esant galimybėms, skirti lėšas kitų projektų įgyvendinimui. Per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį paramos gavėjai gali pateikti iki 4 mokėjimo prašymų (įskaitant ir galutinį mokėjimo prašymą).
Užs. Nr. 05-03