Kaip yra dabar
Šiuo metu pagal Darbo kodekso nuostatas sudarant darbo sutartis darbdaviams nesuteikiama galimybė pakviesti darbuotoją dirbti, kai skubiai reikia atlikti sezoninius darbus ar yra susidariusios tinkamos meteorologinės ir gamybinės sąlygos. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus darbo santykiams administruoti ūkininkai ir kiti žemės ūkio subjektai gaišta daug brangaus laiko, ypač darbymečiu. Ūkininkai, teisės aktų nustatyta tvarka įdarbinę žmones atlikti paprastus darbus, pavyzdžiui, laukuose rinkti akmenis, skinti braškes ir kt., tą pačią dieną „Sodros“ teritoriniam skyriui privalo pateikti nustatytos formos pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią.
Jeigu dėl netinkamų oro sąlygų nedirbama, tenka forminti prastovas ir apie tai nustatyta forma vėl pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui, o atleidus žmones – vėl teikti nustatytos formos pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Kai orai pagerėja, tuos pačius žmones įdarbinus reikia vėl nustatyta tvarka pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui ir t. t.
Ūkininkai paprasčiausiai neturi laiko atlikti numatytas biurokratines procedūras. Kokios pasekmės? Vieni ūkininkai atsisako sumanymo įdarbinti žmones, o kiti tai daro nelegaliai. Pralaimi visi. Ūkininkui trūksta talkininkų, todėl laiku nenuimamas derlius, paslaugas teikiantys ar galintys teikti žmonės netenka galimybės papildomai uždirbti, o valstybė praranda mokesčius.
Kaip galėtų būti rytoj
Įstatymo projekto autoriai siūlo labai paprastą galimybę įdarbinti žmones žemės ūkio ir miškininkystės srityse naudojant vadinamuosius paslaugų kvitus.
Projekte numatyta, kad darbdavys (ūkininkas) galės įdarbinti žmogų, išduodamas jam specialų paslaugų kvitą. Šiame dokumente planuojama nurodyti įprastus rekvizitus: paslaugų gavėją ir teikėją, konkrečią paslaugą, jos teikimo terminus, įkainį, sveikatos draudimo įmokų sumą ir kt.
„Paslaugų teikėjas turės teisę pradėti teikti paslaugas tik tada, kai bus įrašyti tam tikri paslaugų kvito duomenys, o paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas pasirašys, kad sutinka su nurodytomis sąlygomis“, – sakė vienas iš įstatymo autorių socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.
Kol kas svarstoma, ar kvitas darbo metu bus pas dirbantįjį, ar pas darbdavį. Bet kuriuo atveju, pasibaigus darbui, kvite bus nurodyta, kiek žmogus uždirbo, vienas kvito egzempliorius atiteks paslaugų teikėjui, o kitas, arba paslaugų kvito šaknelė, liks paslaugų gavėjui.
Apie paslaugų teikimo faktą pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ūkininkas (darbdavys) privalės pateikti apibendrintą informaciją administruojančiai institucijai ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos.
Apribojimai galimo piktnaudžiavimo atveju
Yra numatyti apribojimai, kad šiuo įstatymu nebūtų piktnaudžiaujama. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis teigė, kad įstatymas, net jeigu jis bus priimtas, turės būti išbandytas laiku. Piktnaudžiavimo atveju sąlygos bus griežtinamos. Šiuo metu numatyti apribojimai yra gana aiškūs.
„Pagal paslaugų kvitą fizinis asmuo galės teikti paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne daugiau nei 60 dienų per metus. Be to, pagal šią tvarką vieno paslaugų teikėjo atlygis per visą paslaugų teikimo laikotarpį negalės viršyti 6 tūkst. Lt, ši suma bus neapmokestinama“, – aiškino E.Pupinis.
Jeigu pajamos už paslaugas per nustatytą laikotarpį per kalendorinius metus viršys 6 tūkst. Lt, tai viršijanti suma bus apmokestinta 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu. Be kita ko, paslaugų teikėjai bus draudžiami sveikatos draudimu.
„Paslaugų gavėjas už kiekvieną paslaugų teikėją privalės pervesti 9 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Papildomai paslaugų gavėjai galės savanoriškai drausti savo civilinę atsakomybę, paslaugų teikėjų sveikatą ir gyvybę draudimo įmonėse“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas.
Kada paslaugų kvitai bus įteisinti, lems Seimo ryžtingumas. Tikėtasi, kad įstatymas įsigalios jau nuo 2012 m. spalio 1 d., tačiau realiai galėtume džiaugtis, jeigu jis įsigaliotų nors nuo 2013 m. sausio 1 d.
Sumažės nelegalaus darbo
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovo Viliaus Mačiulaičio, žemės ūkio sektoriuje 2011–2012 m. užfiksuota apie 8 proc. nelegalaus darbo atvejų, t. y. net 2,5 karto daugiau nei 2009-aisiais. Miškininkystėje nelegalus darbas pastaraisiais metais – apie 7 proc.
VDI vadovas tikisi, kad įteisinus paslaugų kvitus žemės ūkyje ir miškininkystėje nelegalaus darbo sumažėtų. Kuo pagrįstos tokios viltys?
Panašaus pobūdžio įdarbinimo galimybė buvo įteisinta Austrijoje, Italijoje ir Prancūzijoje. Šios valstybės padarė išvadą, kad nelegalaus darbo sumažėjo.
Ministras D.Jankauskas tvirtino, kad įteisinus naują įdarbinimo tvarką sumažėtų socialinė įtampa, tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tuo abejoja: „Ar galimybė naudoti paslaugų kvitus nepakeis darbo santykių, ar kai kurie ūkininkai nenuspręs apskritai atsisakyti darbo sutarčių ir samdyti žmones tik pagal paslaugos kvitus?“
Taigi pavojų ir įtarimų yra. Tačiau įstatymą bet kada būtų galima pataisyti. Kol kas galima pasakyti, kad nauja įdarbinimo galimybė sumažins nelegalų darbą, o juk nelegaliai dirbantys žmonės neturi ne tik jokių socialinių garantijų, bet ir jokių teisių.
