Parama skiriama nuo gaisrų ar stichinių nelaimių nukentėjusių miškų atkūrimo darbams atlikti ir prevencinėms priemonėms įdiegti. Pareiškėjams paramos lėšomis gali būti grąžinama net iki 80 proc. miško tvarkymo metu patirtų bei tinkamų finansuoti pagal pirmą veiklos sritį išlaidų.
Miško apželdinimas – ateityje
Paraiškos pagal KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas“ pirmąją veiklos sritį šiais metais buvo pradėtos rinkti dar pavasarį. Tuomet paraišką paramai gauti pateikė ir Varėnos rajone gyvenantis Juozas Mockevičius. Vyriškis pasakojo, jog 4,4 ha dydžio mišką, kurio bendrasavininkas yra ir jis pats pats, vėtros nusiaubė dar 2010 m. Apie tai jis sužinojo nuvykęs į jam priklausantį plotą.
J. Mockevičius pasakojo, kad rengiant dokumentus paramai gauti, teko susidurti ir su sunkumais. „Teko taisyti dokumentuose padarytas klaidas“, - prisiminė vyriškis. Visgi, sėkmingai kovo mėnesį paraišką pateikęs vyriškis, šiuo metu jau laukia kompensacinių išmokų už miško išvalymą. „Pirmą suplanuotų darbų dalį jau atlikau“, - džiaugėsi vyriškis. Ateityje jis planuoja galutinai sutvarkyti kirtavietes ir mišką atsodinti. „Apželdinimą darysiu jau kitais metais“, - sakė J. Mockevičius.
Paraiškos renkamos mėnesį
Šiemet, atsižvelgus į priemonės aktualumą, buvo nusprestą surengti ir antrąjį paraiškų rinkimo etapą. Tiesa, paraiškos renkamos tik pagal pirmąją KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių diegimas“ veiklos sritį. Jas galima teikti iki gruodžio 16 d.
Iš viso per penkerius metus paramai pagal priemonę gauti buvo pateiktos 184 paraiškos. Daugiausiai jų gauta 2010 m., škvalui nusiaubus Lietuvos miškus. KPP priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ populiarumas auga ir toliau – šiais metais pagal pirmąją veiklos sritį jau pateiktos 84 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia beveik 10,5 mln. litų.
Pasak Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Metodikų rengimo poskyrio vyriausiosios specialistės Jolitos Matulienės, tai, ar pareiškėjų aktyvumas per šį paraiškų rinkimo etapą bus didelis, prognozuoti sudėtinga, tačiau jau dabar pastebimas nemažas susidomėjimas šia priemone.
Kompensuojama iki 80 proc. išlaidų
Paraišką paramai pagal priemonės „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ pirmąją veiklos sritį gauti gali visi nuo stichinių nelaimių ar gaisrų nukentėję privačių miškų savininkai ir valstybinių miškų valdytojai. Jie turi atitikti taisyklėse nurodytus tinkamumo šiai veiklai kriterijus. NMA specialistė Jolita Matulienė pabrėžia, kad vienas iš šių kriterijų – tai, jog valdų duomenys iki paraiškos pateikimo NMA dienos turi būti įregistruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
Pareiškėjai taip pat turėtų žinoti, jog į paramą pagal pirmąją priemonės veiklos sritį jie gali pretenduoti tik tuomet, kai miškas yra pažeistas stichinės nelaimės - dėl abiotinių veiksnių (sausros, vėjo, sniego, potvynio ir kt.), gaisrų, ligų, kenkėjų sunaikinta arba džiūsta ne mažiau kaip 50 proc. medžių. Be to, miško savininkui priklausanti miško valda negali būti mažesnė nei 0,5 ha.
Šioje valdoje vykdomiems miško atkūrimo darbams gali būti kompensuojama net iki 80 proc. miškų atkūrimui panaudotų bei tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui finansuoti yra 345 280 Lt. Visgi, kompensuojamos tik tam tikro pobūdžio lėšos. „Kompensuojamos pažeistų miško plotų atkūrimo išlaidos – ploto sutvarkymas, išvalymas, miško sodmenys, jų transportavimas, dirvos paruošimas, želdinių atsodinimas ir jų apsaugos priemonės“, - vardijo NMA specialistė. Lėšos taip pat skiriamos miško priešgaisrinių priemonių įrengimo bei atnaujinimo išlaidoms kompensuoti.
Priimti priemonės įgyvendinimo pakeitimai
Paraišką teikiantis miško savininkas ar valdytojas turi pateikti dokumentus, nurodančius, kaip bus tvarkomas nuo stichijos ar gaisro nukentėjęs miškas. „Turi būti pateiktas stichinių nelaimių ar gaisrų pažeisto miško atkūrimo projektas arba miškotvarkos projektas, priklausomai nuo to, ar paramos prašoma pažeistam miškui atkurti ar miško priešgaisrinėms priemonėms įrengti, dokumentai užtikrinantys finansavimo šaltinius“, - sakė NMA specialistė Jolita Matulienė. Be to, pareiškėjai taip pat turėtų pateikti ir pažymą dėl stichinės nelaimės ar gaisro pažeisto miško nustatymo fakto bei miško valdos, kuriai prašoma paramos, nuosavybės arba valdymo faktą patvirtinantį dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad be šių dokumentų turėtų būti pateikti ir kiti pagal šią veiklos sritį reikalaujami pateikti dokumentai.
Paraiškas teikti norintys miškų savininkai ar valdytojai turėtų atkreipti dėmesį ir į spalio mėnesį priimtus priemonės įgyvendinimo taisyklių pakeitimus. „Pagal juos, tuo atveju, jei miško valda yra valdoma bendrosios, dalinės arba jungtinės nuosavybės teise, pareiškėjas turi pateikti bendraturčių sutikimą, kad projekto vykdytojui leidžiama vykdyti numatytas investicijas“, - sakė NMA specialistė. Priėmus pakeitimus, sutrumpėjo ir projekto įgyvendinimo trukmė – projektą įgyvendinti nuo šiol reikės per dvejus metus nuo sutarties pasirašymo.
Užs. Nr. 11-11-08