Šiltnamiuose ūkininkas gali labai griežtai kontroliuoti visą auginimo procesą ir pasirūpinti, kad jokie potencialūs teršalai nepatektų į dirvožemį, gruntinius ar paviršinius vandenis. Tuo tarpu auginant ekologiškus pasėlius, net tręšiant juos natūraliomis trąšomis, galima persistengi ir sukelti pavojų aplinkai.

10 ha ploto šiltnamiuose iš viso auga apie 160 000 paprikų augalų. M. Ammerlaanas tikina, kad paprikų derlius stipriai priklauso nuo to, kiek erdvės augalams suteikiama. Jo šiltnamiuose paprikos auga gana erdviai: vos kiek tankiau nei po du augalus 1 kv. metre - 5-iuose kvadratiniuose metruose auga 11 augalų. Todėl ir derlius solidus: vienas augalas vidutiniškai veda 15 kg - 80-90 paprikų per sezoną. Pasak M. Ammerlaano, paprikų supirkimo kainos svyruoja nuo 40 euro centų iki 3 eurų už kilogramą. Praėjusiais metais vidutinė supirkimo kaina buvo 1 euras.

Mineralinėje vatoje auginami paprikų daigai „aptarnaujami asmeniškai" - kiekvienas jų girdomas ir maitinamas per individualų vandens lašintuvą. Taip užtikrinama, kad laistant kiekvienas vandens lašas pasieks augalų šaknis, be to, taip tolygiau augalui paskirstomos ir maistinės medžiagos. Dar vienas tokios laistymo sistemos privalumas - ji veikia be vandens siurblio, taigi šitaip taupoma energija. Jei vieno kito lašo augalai ir nepasisavina iškart, visas likutis surenkamas atgal, perfiltruojamas valymo įrenginiu ir naudojamas iš naujo. Ūkyje sumontuota moderni vandens valymo sistema leidžia iš naujo panaudoti iš šiltnamių surinktą vandenį, surinktą lietaus vandenį, net elektros energijos gamybos procese naudotą vandenį. Žodžiu - nė lašo pro šalį.

Dalis ūkiui reikalingos elektros energijos pagaminama pačiame ūkyje. Pusė kogeneracijos procesui reikalingos energijos išgaunama iš biodujų. Biodujos išgaunamos iš ūkyje susidarančių organinių atliekų. Per E-coli krizę nerealizuotos paprikos taip pat nebuvo išmestos - jos panaudotos biodujoms išgauti. Likusi dalis elektros gamybai reikalingos energijos išgaunama iš gamtinių dujų. M. Ammerlaanas prisipažįsta, kad ne tik aplinkosauginis motyvas skatino užsiimti „žalios" energijos gamyba - vis kylančios ir produkcijos savikainą didinančios energijos kainos vaidino esminį vaidmenį priimant šį sprendimą.

Elektros energijos gamybos metu susidarančios „atliekos" - panaudotas vanduo ir išsiskyrusios anglies dvideginio dujos - taip pat toliau naudojamos ūkio reikmėms. Vanduo „atgaivinamas" vandens valymo įrenginiu. Susidaręs anglies dioksidas nepaleidžiamas į aplinką tuščiai. Šios dujos surenkamos ir specialiais vamzdeliais tiekiamos į šiltnamius - aktyvesnei fotosintezei palaikyti. M. Ammerlaanas pasakoja, kad jei pusvalandį į šiltnamį nepateikiama papildomai anglies dioksido, augalai labai greitai jį išnaudoja ir fotosintezės efektyvumas ženkliai krenta.

M. Ammerlaano ūkyje rytais paprikų augalai „žadinami" tiekiant jiems kiek pašildytą vandenį. „Apšilę" augalai jau su pirmaisiais saulės spinduliais pradeda vykdyti fotosintezę. „Tai labai paprasta, bet labai efektyvu. Nedarome nieko ypatingo, tiesiog išnaudojame gamtos dėsnius", - sako M. Ammerlaanas.

Su kenkėjais šiltnamiuose taip pat kovojama natūraliais metodais - grobuoniškais vabzdžiais, gaudyklėmis. Pesticidai naudojami labai retais išskirtiniais atvejais, kai natūralios priemonės nebegelbsti. Su grybeliais šiltnamiuose kovojama pasitelkiant sieros deginimo metodą. Deginant sierą išsiskiriančios medžiagos taip paveikia grybelių sporas, kad šios lieka nebeveiksmingos ir grybelis toliau nebeplinta. M. Ammerlaanas įsitikinęs, kad patiems augalams ir auginamai produkcijai ši dezinfekcijos priemonė nekenksminga. Paprikų augalus ūkis perka iš augintojų jau ūgtelėjusius - 6 savaičių amžiaus. Derliaus metu šiltnamiuose dirba 25 žmonės, žiemą pakanka 12.

Auginti išskirtinai paprikas M. Ammerlaanas apsisprendė prieš 6 metus. Pradžioje daugiausia augino žalių paprikų, vėliau perėjo prie geltonų. Pasak jo, būtent geltonose paprikose yra daugiausia cukraus. M. Ammerlaanas pastebi, kad vienos rūšies produkto auginimas ūkyje turi ir privalumų, ir trūkumų. Tokiu atveju galima investuoti į specializuotą techniką, nes užauginami pakankamai dideli produkcijos kiekiai, jog technika atsipirktų. Kita vertus, smarkiai investavęs į specializuotą ūkio techniką įsipareigoji dar ilgą laiką užsiimti ta pačia veikla ir rizikuoji nespėti su dinamiškos rinkos užgaidomis. M. Ammerlaanas, investavęs į specialias produkcijos transportavimo mašinas, produkcijos rūšiavimo linijas, įsipareigojo dar beveik 10 metų iš esmės nekeisti savo ūkio krypties.

Mikroklimatas šiltnamiuose atidžiai stebimas. „Visur yra pilna jutiklių: aplink augalų šaknis, ore, tiekiamame vandenyje. Jie surenka daugybę informacijos - daugiau nei galite įsivaizduoti. Mes stebime specialia kompiuterine sistema ir, jei kuris rodiklis neatitinka reikalavimų, pora mygtukų paspaudimų koreguojame situaciją šiltnamyje: didiname ar mažiname temperatūrą, stipriname ar silpniname drėkinimą", - aiškina M. Amerlanas. Veikiausiai tokia atidi priežiūra lemia, kad šiuose šiltnamiuose užauga 99 proc. „tobulų" paprikų - išbrokuojama tik 1 proc.