Jų laikytis turi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ dalyviai. Naujieji reikalavimai galioja ir gaunantiems tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.
Svarbiausia - laikytis higienos
Pirmojo maisto saugos reikalavimo tikslas - apsaugoti vartotojus nuo maisto, kuris arba kelia pavojų sveikatai, arba yra nepriimtinas. Todėl visuose maisto tvarkymo etapuose – jį gaminant, ruošiant, perdirbant, pakuojant, laikant, saugojant, gabenant, paskirstant, tiekiant, pateikiant parduoti, parduodant ir auginant maistui skirtus augalus ir gyvūnus – maistą tvarkantys asmenys turi laikytis higienos normų ir imtis kitų priemonių, užtikrinančių, kad rinką pasieks tik saugūs produktai. Saugiais produktais laikomi sveikatai nekenkiantys (nenuodingi, neužkrėsti žmogui pavojingomis medžiagomis) ir vartojimui tinkami (nesugedę, nesupuvę ir pan.) produktai.
Pirminės maisto gamybos subjektams pakanka laikytis higienos reikalavimų bei saugoti produktus nuo galimos taršos: rūpintis atliekų tvarkymu, patalpų, priemonių, transporto švara ir pan. Pirmine gamyba laikoma pirminių produktų (javų, pieno, maistui skirtų augalų ir gyvūnų ir pan.) gamyba, veisimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą ir naminių gyvūnų auginimą iki skerdimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirminė gamyba taip pat apima medžiojimą, žvejojimą bei laukinių produktų auginimą.
Tačiau didelėse įmonėse vien laikytis higienos normų nepakanka: privaloma turėti ir įdiegtas bei įgyvendintas procedūras, pagrįstas Rizikos veiksnių analize ir svarbių valdymo taškų sistema (RVASVT). RVASVT – tai biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
Informuoti apie nesaugų produktą
Siekiant užtikrinti maisto saugą reikalaujama, kad maistą tvarkantys asmenys ženklintų produktus pagal teisės aktų reikalavimus: nurodytų produkto gamintoją, produkto pavadinimą, jo sudedamąsias dalis, galiojimo terminą. Taip pat svarbu ir užtikrinti maisto ir maisto ingredientų atsekamumą visuose maisto tvarkymo etapuose. Atsekamumas – tai galimybė visais produkto tvarkymo etapais surasti maisto produktą, pašarą, gyvūną ar kenksmingą medžiagą bei asmenis, turėjusius kontaktą su gyvūnu ar tvarkomu produktu.
Maisto gamintojai turėtų neužmiršti, kad reikia aprašyti nesaugaus maisto atšaukimo iš rinkos veiksmus.. Šis aprašymas aktualus tada, kai gamintojas nustato, jog jo produktas – nesaugus. Apie tokį produktą reikia informuoti kontroliuojančią instituciją (Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą) bei asmenį, kuriam nesaugus produktas buvo tiektas.
Užs.Nr.1600/14-01