Žemaičių ūkyje šiltnamiai užima 3,3 ha plotą. Maždaug pusė jo skirta skinamoms gėlėms, o likusioje dalyje auginamos įvairios vazoninės gėlės, skirtos apželdinimui. Du trečdalius šiltnamių sudaro plėveliniai „Richel" šiltnamiai, o trečdalis yra dengti stiklu. Šiltnamiuose mikroklimatas kontroliuojamas specialia kompiuterine programa, todėl kiekvienai gėlių rūšiai galima palaikyti tokią temperatūrą, kokia būtent joms yra tinkamiausia.
Gėlės - greitai gendantis produktas
„Mūsų pirkėjai nori gražios, kokybiškos ir pigios rožės. Gražią ir kokybišką mes užauginame, o štai dėl pigumo... Nebeišeina dar labiau mažinti kainos", - sako Vitalija Žemaitienė, pridurdama, kad pagrindinis jų šiltnamiuose išaugintų rožių ir gerberų koziris - šviežumas. Tokią gėlę nusipirkęs pirkėjas galės žiedais džiaugtis kur kas ilgiau, negu įsigijęs atgabentą iš Afrikos, nors pastaroji ir pigesnė.
Būtent dėl to, kad sunku atlaikyti konkurenciją su įvežtinėmis rožėmis, rožynų plotą ūkininkai sumažino - iš buvusio 1,5 ha liko tik pusė hektaro. Ir tai, pasak Vitalijos, didelis klaustukas, ar rožės ūkyje bus auginamos ateityje.
Didžiausios išlaidos šiltnamių ūkyje - šildymui. Šiltnamiai apšildomi dujomis, įrengtas 6 000 KW galios katilas. Vien už vasario mėnesį už šiltnamių šildymą reikėjo sumokėti 220 tūkst. Lt. „Pagalvokite, kiek mes turime dirbti, kad uždirbtume vien tik susimokėjimui už dujas. Dujų kaina per 8 metus pakilo 4 kartus - nuo 50 centų iki 1, 95 Lt, o gėlės per tą laiką nepabrango nė kiek, taigi turime suktis bent keturis kartus greičiau", - tokius skaičius dėsto ūkio šeimininkai.
Gėlės yra greitai gendantis produktas, todėl jų kelias iki pirkėjo turi būti kuo trumpesnis. Ūkininkai patenkinti, kad realizacijos rūpesčius prisiima didmeninės ir mažmeninės prakybos tinklai. „Mes esame gamintojai, o užsikrauti dar ir pardavimo rūpesčius mums būtų per daug sudėtinga", - taip paaiškina Vitalija priežastį, kodėl jie nesteigia firminių gėlių parduotuvių.
Moteris nesistebi, kad gėlės prekybos centruose ar floristikos salonuose kainuoja gerokai brangiau, negu už jas sumokama augintojui. Pasak jos, tai yra normalu, nes nemaža dalis gėlių taip ir nesulaukia savo pirkėjo ir būna tiesiog išmetamos. „Aš esu suinteresuota, kad gėles iš mūsų ūkio nusipirkęs klientas jas pelningai parduotų. Kai kitam gerai, tai ir man gerai", - patikina Vitalija Žemaitienė.
Pražydinti žiemą - pernelyg brangu
Rožės yra vienos iš sudėtingiausiai auginamų gėlių: jas labai puola ligos ir kenkėjai, joms būtina išlaikyti tinkamą temperatūros ir apšvietimo režimą. Gerberos taip pat lepios. Jos, kaip ir rožės, auginamos vazonuose, užpildytuose specialiu substratu. Nuo gerberų daigelių sodinimo iki pirmųjų žiedų praeina apie 2-3 mėnesius. Tarkime, kovo pradžioje pasodinta gerbera šiuo metu jau krauna pirmuosius žiedus, ir žydės iki lapkričio.
Po truputėlį gerberos žydėtų ir per žiemą, tačiau jas reikėtų papildomai švitinti ir palaikyti aukštą oro temperatūrą, o tai labai sukeltų gėlių savikainą ir jos taptų neįperkamos. Todėl nuo lapkričio gerberoms sudaromas ramybės periodas, o artėjant pavasariui šiltnamyje vėl pakeliama temperatūra ir gėlės iš naujo pradeda formuoti žiedus. Gerberos yra daugiametės, tačiau paprastai vienas gerberų krūmas eksploatuojamas tik dvejus metus, nes vėliau krenta jo derlingumas - augalas tarsi „išsisemia" ir yra pakeičiamas nauju.
Prieš 20 metų Vitalija ir Algimantas ūkį pradėjo kurti plyname lauke, kur nebuvo net elektros. Iš pradžių gėlės užėmė tik nedidelę dalį ūkio, nes laukuose buvo auginama nemažai daržovių - bulvių, morkų, salotų, kopūstų, šparaginių pupelių, žiedinių kopūstų. Daržoves augino 24 ha plote, geriausius derlius pavydavo gauti iš bulvių ir kopūstų.
Tačiau ilgainiui ūkininkai įsitikino, kad dzūkiškos žemės nėra tokios tinkamos daržovėms, kaip, tarkime, Kėdainių rajone, tad ir daržovių auginimas niekada čia nebus toks rentabilus kaip derlingose žemėse. Tad dabar ūkyje karaliauja gėlės.
