Pernai paslėptų milijonų žemės ūkyje ieškoti pradėję mokesčių inspektoriai tvirtina, kad daugiausia slepiamų mokesčių užtikę tikrindami žemės nuomos sandorius. Manoma, kad už nuomą žemių savininkai gauna per 100 mln. Lt pajamų, o jų deklaruojama tik apie 3 proc. Ūkininkų ūkiuose dažniausiai pasitaikė apskaitos klaidų ir pasitvirtino įtarimai dėl slepiamų darbo santykių.
Biudžetas netenka milijonų
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), pernai pradėjusi projektą „Žemės ūkis“ ir atlikusi 27 mokesčių tyrimus, ir šiemet žada lankyti ūkininkus. Tikrintojų akiratyje, kaip ir pernai, bus stambūs ūkiai bei ūkininkų žemės nuomos sandoriai.
„Mokesčių inspekcijos specialistai pirmiausia įvertino, kokia mokestinė rizika gali egzistuoti šioje žemės ūkio veiklos srityje. Pirminiai skaičiavimai parodė, kad biudžetas galbūt netenka milijoninių pajamų, o įsigilinus į situaciją šie įtarimai tik pasitvirtino, todėl projektas tęsiamas ir šiais metais“, – „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino Panevėžio apskrities VMI Kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojas ir projekto „Žemės ūkis“ vadovas Vidas Osipovas.
Anot tikrintojų, bene didžiausias mokesčių slėpimo mastas pasiektas nedeklaruojant pajamų už išnuomotą žemės ūkio paskirties žemę.
VMI duomenimis, bendras ūkininkų išsinuomotos žemės ūkio paskirties žemės plotas yra apie 1 mln. ha.
Manoma, kad už tai žemės nuomotojai gauna per 100 mln. Lt pajamų, o jų deklaruojama tik apie 3 proc.
Anot V.Osipovo, 686 šalies gyventojams buvo išsiųsti raginimai deklaruoti gautas žemės nuomos pajamas. Į raginimą atsiliepė per 500 žemės nuomotojų, kurių deklaruota žemės nuomos pajamų suma siekia beveik 1,5 mln. Lt.
Be to, tikrintojai įtaria, kad žemės nuomos pajamos slepiamos esą sudarant panaudos ar nemokamos nuomos sutartis. Taip žemės savininkai už išnuomotą žemę tariamai negauna jokių pinigų, nors realiai ūkininkai už žemę jiems moka nuompinigius. Tvirtinama, kad tokius sandorius sudaro daugiau kaip 50 proc. žemės savininkų.
Norėjo nuslėpti pajamas
Daugiausia VMI dėmesio sulaukė Panevėžio, Šiaulių ir Marijampolės apskričių ūkininkai, kurie valdo trečdalį visos šalies dirbamos žemės.
Tikrintojams apsilankius atrinktuose stambiuose ūkiuose jų savininkai daugiau kaip 1 mln. Lt padidino apmokestinamąsias pajamas, beveik 800 tūkst. Lt sumažino nuostolį iš žemės ūkio veiklos ir daugiau kaip 150 tūkst. Lt patikslino mokėtinas mokesčių sumas. Štai Panevėžio apskrityje buvo patikrinta 10 stambiųjų ūkininkų ūkių, iš kurių trys – Panevėžio rajone. Po mokesčių tyrimų ūkininkai papildomai į biudžetą sumokėjo per 40 tūkst. Lt mokesčių.
„Dauguma pažeidimų nebuvo piktybiški ir dažniausiai padaryti dėl prasto buhalterinės apskaitos išmanymo. Tokiems ūkininkams leista pasitaisyti. Tačiau pasitaikė pavienių atvejų, kai ūkininkai sąmoningai susimažindavo gautas pajamas ir pasididindavo išlaidas“, – teigė V.Osipovas.
Kaip informuoja VMI, po apsilankymų ūkiuose pasitvirtino didelė darbo santykių slėpimo rizika. Mokesčių inspektorių skaičiavimais, pagal dirbamus žemės plotus ir turimą techniką ne vienam ūkiui pristigtų įdarbintų darbuotojų. Taigi kyla įtarimas, kad žmonės dirba nelegaliai.
Anot projekto „Žemės ūkis“ vadovo, kai kurie ūkininkai abejonių dėl jų ūkiuose dirbančių neįdarbintų darbuotojų neišsklaidė, todėl jie bus stebimi ir toliau.
„Operatyvūs patikrinimai davė tam tikrų teigiamų rezultatų – 5 ūkininkai po mokesčių inspekcijos atstovų vizitų įdarbino 6 darbuotojus“, – pabrėžė V.Osipovas.
Įžiebė konfliktus
Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus įsitikinimu, ūkininkai nesuinteresuoti slėpti žemės nuomos mokesčius arba piktnaudžiauti nuomos sutartimis.
„Mokesčiai įtraukiami į ūkio išlaidas, dėl to sumažėja pelnas. Ūkininkams nėra prasmės to slėpti. O sudaryti panaudos sutartis žemdirbius neretai skatina žemės nuomotojai. Paprastai jie nenori oficialių sutarčių, jei gauna socialinę paramą“, – aiškino R.Juknevičius.
Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, kita problema ta, kad VMI patikros kai kur įžiebė ūkininkų ir žemės savininkų konfliktus.
„Po patikrų Šiaulių rajone paaiškėjo toks atvejis, kai ūkininkas buvo sudaręs sutartį ir sumokėjęs pinigus žemės savininkams, o šie nesumokėjo pajamų mokesčio. Savininkai reiškė pretenzijas ūkininkui, kad šis esą nepakankamai išaiškino, jog jiems patiems reikės mokėti mokesčius“, – pasakojo šiaulietis.
Jei savininkas žemę nuomoja žemės ūkio bendrovei, t. y. juridiniam asmeniui, jam rūpintis nuomos pajamų mokesčiu nereikia. Šį mokestį sumoka bendrovė. Tačiau jei žemė nuomojama ūkininkui, savininkai privalo patys deklaruoti nuomos pajamas ir mokėti mokesčius (15 proc. tarifas).
Anot R.Juknevičiaus, kad nekiltų panašių konfliktų, reikėtų įstatyme apibrėžti, kad ūkininkai patys galėtų pasirinkti – tvarkyti apskaitą kaip juridiniams ar kaip fiziniams asmenims.
„Stambiems ūkininkams, kurie samdo buhalterius, nebūtų sudėtinga patiems apskaičiuoti ir sumokėti nuomos pajamų mokestį. Tai būtų paranku žemės nuomotojams. O smulkesniems nereikėtų taikyti šios prievolės, nes jiems tai būtų per sudėtinga“, – samprotavo ūkininkams atstovaujančios organizacijos vadovas.
Skatina įteisinti nuomą
Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininką Gintarą Nagulevičių gerokai nustebino VMI duomenys apie esą masiškai nemokamus žemės savininkų nuomos mokesčius.
„Mes skatiname savininkus sudaryti sutartis, duodame jiems tipines nuomos sutartis, konsultuojame pagyvenusius žmones, kuriems trūksta žinių apie mokesčių mokėjimą“, – tvirtino jis. Anot jo, nuomos sutartis – garantas, kad savininkai atgaus pinigus už išnuomotą žemę. Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininko tvirtinimu, pastaraisiais metais išgyvenant sunkmetį nemažai savininkų liko be nuomos pinigų. O neturint sutarčių nėra pagrindo juos išsireikalauti iš ūkininkų.
„Praėjo tie laikai, kai savininkai atiduodavo ūkininkams dirbti žemę pagal panaudos sutartis ar tiesiog paprašydavo dirbti už dyką, kad tik ji nedirvonuotų ir būtų prižiūrėta. Dabar žemė įgijo vertę, tad ir nuomą verta įteisinti. Juk ir ūkininkams nėra jokios naudos žemę nuomotis nelegaliai“, – samprotavo G.Nagulevičius.
Žemės savininkams atstovaujančios organizacijos vadovas pastebėjo, kad kai kurie savininkai atsisako žemę nuomoti ir patys imasi ūkininkauti: „Nuomos mokestis nėra didelis – nuo 100 iki 400 Lt/ha, tad kai kurie ryžtasi patys dirbti.“
Ūkininkai neturi ko slėpti
Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Rimtai dirbantys ūkininkai neturi ko slėpti: visos jų pajamos ir išlaidos matosi, jie moka pelno mokestį. Gal žemės savininkai ir nemoka pajamų mokesčio, bet dėl to nereikėtų priekaištauti ūkininkams. Panaudos sutartys – senas reikalas. Dabar jų nebelieka, nes tai nenaudinga nei savininkams, nei žemdirbiams. Kiek žinau, visi ūkininkai turi registruotas ilgalaikes nuomos sutartis, nes kitaip savininkai žemę gali išnuomoti kitiems.
Paini mokesčių sistema
Jeronimas Kraujelis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas
Abejonių neturėtų kilti dėl žemės ūkio bendrovių mokamų mokesčių, juolab kad inspektoriai jas nuolat tikrina. Kaip juridiniai asmenys, bendrovės privalo mokėti žemės nuomos pajamų mokestį. Apskritai kalbant apie mokesčius, norėtųsi pateikti duomenų apie žemės ūkio bendrovių ir įmonių indėlį į valstybės iždą. Nuo 1 ha dirbamos žemės tenka sumokėti apie 300 Lt mokesčių, o ES ir nacionalinio biudžeto parama yra 600 Lt/ha. Taigi viena ranka duoda, kita atima. Be to, dėl painios mokesčių skaičiavimo sistemos būna ir papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, norint teisingai apskaičiuoti pelno mokestį, tenka vartyti knygos dydžio normatyvus. Nė vienas buhalteris nėra užtikrintas, kad nepadarė klaidų. O juk ne kartą siūlėme, kad žemdirbiams mokesčių apskaita būtų supaprastinta.
