Bet mėsinių galvijų augintojai masiškai dalyvauti susirinkimuose, matyt, neskuba ir todėl, kad pasitiki pačių išsirinktos LMGAGA tarybos bei administracijos veikla. Tai iliustruoja ir faktas, kad per metus asociacijos gretos padidėjo beveik pusšimčiu narių ir šiuo metu jų skaičius perkopė du šimtus. Tad nors išklausyti LMGAGA direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus ataskaitinį pranešimą, kaip to reikalauja LMGAGA įstatai, teks rinktis dar sykį, į pirmąjį susirinkimą suvažiavę mėsinių galvijų augintojai taip pat neskubėjo skirstytis, bet aptarė rūpimas problemas.
LMGAGA tarybos sekretorius N. Dubnikovas, kalbėdamas apie situaciją rinkoje, pabrėžė, kad visų pirma gera žinia mėsinių galvijų augintojams yra į užsienio rinkas orientuotos kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“, kurios nariai yra ŽŪR, LMGAGA ir penki pieno kooperatyvai, įsteigimas. „Turime galvoti, kaip savo verslą padaryti pelningą be niekieno pagalbos, o ne tikėtis gauti paramą, nes niekada nežinai, kokį „siurprizą“ gali pateikti valdžios institucijos“, - sakė N. Dubnikovas.
Jis akcentavo, kad šiuo metu problema yra tai, kad dalis augintojų nekoordinuoja savo veiklos su asociacija, o parduodami pagamintą produkciją pavieniui, negauna tokių pajamų, kokias galėtų gauti. „Taigi kviečiu rodyti daugiau iniciatyvos, bendraujant su asociacija“, - kvietė N. Dubnikovas, pastebėdamas, kad laikas, kuomet negautas pajamas kompensavo išmokos, deja, baigėsi.
„Išmokų už bulius atsiejimas nuo gamybos – visiems mums skaudus smūgis, juolab kad jis buvo labai netikėtas. Dar prieš porą mėnesių vykusiame ŽŪR prezidiumo posėdyje dalyvavę Žemės ūkio ministerijos atstovai apie tai neužsiminė nė puse lūpų. Stengiamės, kad būtų sugrąžinta ankstesnė šių išmokų mokėjimo tvarka, bet abejotina, ar tai pavyks.
Po Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo LMGAGA atstovai, priimto nutarimo dėl pozityvaus šio klausimo sprendimo kreiptis į žemės ūkio ministrą, jis raštu jau kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamas priimti politinį sprendimą ir leisti išmokas už bulius susieti su gamyba. Tačiau problema yra tai, kad netgi gavus palankų EK atsakymą pačios Lietuvos finansiniame krepšelyje gali neužtekti pinigų šioms išmokoms išmokėti. Jeigu tai nebūtų nutylėta, jei žinią apie išmokų už bulius atsiejimą nuo gamybos žmonės būtų žinoję iš anksto, dalį bulių jie būtų paskerdę praėjusiais metais“, - neabejodamas kalbėjo N. Dubnikovas, pabrėždamas, kad kitais metais iš nacionalinio biudžeto mėsinių galvijų augintojai negaus nė lito. „Yra teorinė galimybė, kad ES narė probleminei žemės ūkio šakai paremti gali skirti iki 10 proc. savo finansinio krepšelio, bet toks sprendimas priklausys vien nuo valdininkų noro, jei patys ūkininkai stokos aktyvumo ir nepareikš savo nuomonės“, - kviesdamas visus aktyviau dalyvauti visuomeninėje veikloje kalbėjo N. Dubnikovas.
Jo teigimu, LMGAGA taryba neatsitiktinai yra priėmusi sprendimą neapsiriboti administraciniu darbu, kilmės knygos vedimu, bet aktyviai užsiima ir rinkų paieškomis. „Vis dėlto asociacija nėra verslo struktūra, todėl į prekybą galvijais orientuoto kooperatyvo „iškristalizavimas“ – didelis žingsnis pirmyn. Šiuo metu situacija tokia, kad pirmiau turime galvoti apie vadybą, rūpintis, kur ir kokia kaina pavyks realizuoti produkciją, o tik tada didinti gamybos apimtis. Šiuo metu veriasi reali galimybė su savo prekiniu ženklu patekti į Šveicarijos ir kitų Vakarų šalių rinkas“, - prognozavo N. Dubnikovas. Tačiau, pasak jo, reali ateities perspektyva įmanoma tik tuo atveju, jei eilinį sykį su nemotyvuotais reikalavimais neįsikiš valdininkai, kaip tai nutiko pradėjus sėkmingą prekybą su Turkija. „Pakako išvežti pora furgonų galvijų ir VMVT gyvų galvijų eksportą į Turkiją uždraudė“, - stebėjosi N. Dubnikovas.
Renginyje dalyvavęs VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus l. e. p. skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis mėsinių galvijų augintojus savo ruožtu įspėjo, kad užkrečiamųjų ligų pavojus niekur nedingęs, todėl laikytis gyvūnų sveikatingumo bei gerovės reikalavimų būtina. Kalbėdamas apie sveikos bandos statuso suteikimo galimybes svečias pabrėžė, kad mėsinės galvijininkystės sektoriui, atsižvelgiant į galvijų „charakterio specifiką“, yra suteikta tam tikrų lengvatų.
Galvijai iš bandų, turinčių TBC, BRC ir EGL oficialiai neužkrėstos bandos statusą, šalies teritorijoje kitiems ūkio subjektams gali būti parduodami neatliekant papildomų šių ligų tyrimų. Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galvijai iš bandų, dalyvaujančių priežiūros sistemoje, kurių visiems bandoje esantiems galvijams atliktas bent vienas TBC, BRC ir EGL tyrimas pagal amžiaus grupes ir gauti neigiami tyrimų rezultatai, kitiems šalies ūkio subjektams gali būti parduodami, neatliekant jokių BRC, EGL, TBC papildomų tyrimų.
Iki šių metų gruodžio 31 d. parduodant veršelius, vyresnius nei 6 savaičių amžiaus, kurie yra atvesti bandose, dalyvaujančiose priežiūros sistemoje ir kuriose visiems bandos galvijams atliktas bent vienas TBC, BRC ir EGL tyrimas pagal amžiaus grupes ir gauti neigiami tyrimų rezultatai, veršeliai taip pat gali būti parduodami kitiems ūkio subjektams vidaus rinkoje neatliekant papildomų TBC tyrimų. Be to, atsižvelgiant į riziką, mėsinių galvijų ir jų mišrūnų augintojų bandose gali būti taikomos šios tyrimų schemos: tirti veislei parduodamus galvijus TBC, BRC, ir EGL (jei atitinka amžius); tirti skerdžiamus galvijus, skerdykloje paimant kraują BRC ir EGL ligoms nustatyti, TBC nustatoma iš patologinių anatominių pakitimų. Ūkio veiklą turi suplanuoti teritorinė VMVT, iš kurios kontroliuojamos teritorijos galvijai vežami į skerdyklą. Galviją į skerdyklą turi lydėti mėginių lydraštis.
„Ši tyrimo schema taikoma tik mėsinių galvijų ir jų mišrūnų augintojų bandose. Galvijų vakcinos ūkininkui nieko nekainuoja. Susimokėti reikia tik už paslaugą veterinarijos gydytojui“, - pabrėžė E. Mecelis.
Apie tai, kuo mėsinių galvijų ūkiui gali būti naudingas dirbtinis karvių sėklinimas, kalbėjo LSMU VA Gyvulininkystės instituto Gyvūnų reprodukcijos skyriaus vedėjas Jonas Kutra. Jis akcentavo, kad kitose šalyse šis būdas taikomas apie 15 proc. atvejų, o Airijoje siekia netgi 40 proc. Tai už sąlyginai nedidelę kainą leidžia didinti bandos veislinę vertę.
Aktyvus mėsinės galvijininkystės propaguotojas LMGAGA garbės pirmininkas prof. Česlovas Jukna taip pat pastebėjo, kad sprendžiant įvairias šiai gyvulininkystės šakai aktualias problemas nevalia pamiršti pagrindinio jos „variklio“ – veislininkystės.
Susirinkime dalyvavę mėsinių galvijų augintojai kėlė ir įvairius „ūkiškus“ klausimus – kas laukia netolimoje ateityje, kai dabartinė veterinarijos gydytojų karta išeis į užtarnautą poilsį, nes jaunų specialistų kaime praktiškai nėra, kodėl veterinarų paslaugos tokios brangios ir netgi kodėl Lietuvos mėsinių galvijų augintojai, skirtingai nei jų kolegos Švedijoje, neturi teisės išsivirti riboto kiekio naminukės, reikalingos medicininei galvijų priežiūrai.
