Lietuvos pieno perdirbėjų interesus ginanti asociacija „Pieno centras“ per savo gyvavimo dvidešimtmetį kilo į dideles aukštumas, buvo itin įtakinga, jos vadovai padarė nemenką politinę karjerą. Tačiau šįmet asociacijos reikšmė sumenko, niekas nenori jai vadovauti, o Konkurencijos taryba akylai stebi jos veiklą.
Pirmi vadovai padarė karjerą
Pirmas „Pieno centro“ vadovas (pirmininkas) 1989-aisiais buvo Adolfas Šleževičius, iki tol dirbęs LKP CK agropramoninio komplekso skyriaus vedėjo pavaduotoju. Vėliau A.Šleževičiaus karjera kilo labai sparčiai. Po metų jis šias pareigas sugebėjo suderinti su žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo pareigomis, o pasitraukė 1993 m. kovą, kai iš Bronislovo Lubio perėmė premjero pareigas.
Vadovauti „Pieno centrui“ pienininkai išsirinko Ukmergės pieninės vyriausiąjį inžinierių Alvydą Ramanauską. Šis pienininkas perdirbėjų interesus sąžiningai gynė iki 2000-ųjų, kai buvo išrinktas į Seimą, kur vadovavo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijai ir buvo paskelbtas „Pieno centro“ garbės prezidentu. 2007-aisiais A.Ramanauskas vėl pateko į Seimą. Šiuo metu A.Ramanauskas dirba NMA Bendrųjų reikalų departamento direktoriaus pavaduotoju. Taigi buvęs pienininkas karjera nesiskundžia.
„Be jokios abejonės, „Pieno centro“ reikšmė sumažėjo. Dabar pieno rinkoje liko keturios grupės, o 1993-iaisiais veikė per 40 savarankiškų pieno perdirbimo įmonių. Be to, vidaus rinkoje neliko tiek daug reikalų, nes įstatymai jau priimti, išmokų iš valstybės perdirbėjai nebegauna, o eksporto reikalus reguliuoja Briuselis“, – aiškina A.Ramanauskas.
Niekas nenori vadovauti
Šių metų gegužės mėnesį iš asociacijos vadovo pareigų pasitraukė „Pieno žvaigždžių“ vykdomasis direktorius Linas Sasnauskas ir „Pieno centro“ veikla pastebimai sumenko. Jeigu paskambinsite „Pieno centro“ interneto puslapyje nurodytu telefonu, jums praneš, kad tai ne „Pieno centras“, o bendrovė „Pieno žvaigždės“, ir patars skambinti kitu telefonu esą laikinai „Pieno centro“ vadovo pareigas einančiam „Rokiškio sūrio“ finansų direktoriui Antanui Kavaliauskui. Tačiau finansų direktorius VL atvirai prisipažino, kad jis yra ne tikrasis, o tik formalus asociacijos vadovas.
Net ne visi pieno perdirbėjai žino, kad pastarosiomis dienomis reikalai šiek tiek pasikeitė. „Pieno centrui“ sutiko vadovauti „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa. Jį galima pavadinti naujos kartos atstovu. Kodėl tai pabrėžiame? Todėl, kad senąją kartą, tikėtina, vis dar slegia praeities nuoskaudos, kai dvi stambiausios pieno perdirbimo įmonės šalyje dalijosi rinką.
Buvusių konkurentų statytiniai sugeba susitarti
Buvusių „Rokiškio sūrio“ ir „Pieno žvaigždžių“ vadovų – Antano Trumpos ir Juliaus Kvaraciejaus – konkurencija per dešimt metų apaugo anekdotais. Ne viename neoficialiame pokalbyje J.Kvaraciejus yra prasitaręs apie vargus konkuruojant su A.Trumpa.
Štai dėl valstybės paramos pieno perdirbimo įmonėms J.Kvaraciejus vieną rytą (prieš septynerius metus) išskubėjo į Vilnių susitikti su žemės ūkio ministru. Vilnių jis pasiekė 8 valandą, todėl apstulbo pamatęs iš ministro kabineto jau išeinantį besišypsantį A.Trumpą. „Gudrusis lapinas“, taip A.Trumpą geranoriškai praminė kolegos pieno perdirbėjai, ir vėl jį aplenkė. Tokių atvejų būta ne vieno. Galbūt ir dėl šios priežasties abu vadovai vienas kito nemėgo. Žurnalistai žinojo ir būdą, kaip iš abiejų vadovų išgauti aštrų komentarą, – tereikėjo pokalbį su J.Kvaraciejumi pradėti nuo A.Trumpos citavimo. Ir atvirkščiai.
Žinomas abiejų vadovų konfliktas dėl „Panevėžio pieno“ bendrovės akcijų. Taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas viename laikraštyje užsakė išspausdinti ironišką piešinį, kuriame A.Trumpa pavaizduotas kaip Al Kaponė, reikalaujantis, kad „Pieno žvaigždės“ iš jo pirktų „Panevėžio pieno“ akcijas jo nustatyta kaina. J.Kvaraciejus tikino, kad tai ne jo darbas. Dabar abiejų vadovų statytiniai sugeba susitarti ir savo interesus gina po „Pieno centro“ stogu. Tačiau bendrus pienininkų veiksmus akylai stebi Konkurencijos taryba.
Konkurencijos tarybos taikiklyje
Konkurencijos tarybos kaltinimai kartelio organizavimu ir panašaus pobūdžio nuodėmėmis pieno perdirbėjus persekioja nuo 2008-ųjų. Konkurencijos taryba konstatavo, kad 8 pieno perdirbimo įmonės per pienininkų asociaciją „Pieno centras“ keitėsi konfidencialia informacija apie žalio pieno supirkimo kiekius, atitinkamų pieno produktų gamybą ir pardavimą. Dėl Konkurencijos įstatymo pažeidimo baudos buvo skirtos visoms stambiausioms pieno perdirbimo įmonėms. Šio sprendimo neginčijo ir baudą sumokėjo AB „Pieno žvaigždės“ – 865 900 Lt, AB Vilkyškių pieninė – 183 800 Lt, AB Kelmės pieninė – 76 300 Lt, UAB Kelmės pieno centras – 21 700 Lt ir UAB „Modest“ – 7 000 Lt. O „Rokiškio sūris“ (bauda 824 800 Lt) ir „Marijampolės pieno konservai“ (bauda 256 500 Lt) apskundė Konkurencijos tarybos sprendimą. Buvo atliktas papildomas tyrimas. Baudos dydis marijampoliečiams nepakeistas, o štai „Rokiškio sūriui“ už pasipriešinimą bauda padidinta net 2 kartus.
Konkurencijos taryba neseniai pateikė tyrimo išvadas. Jose rašoma, kad patikrinimai buvo atlikti ne tik įmonėse, bet ir „Pieno centro“ patalpose. Ši asociacija kiekvieną mėnesį įmonėms elektroniniu paštu siųsdavo konfidencialią informaciją apie visų pieno ūkio subjektų individualizuotus duomenis, susijusius su jų vykdoma pieno supirkimo ir atskirų pieno produktų gamybos bei pardavimo veikla, todėl, manoma, siekė riboti konkurenciją oligopolinėse rinkose ir pažeidė Konkurencijos įstatymą.
Asociacija susitraukė
Lietuvos pienininkų asociacija „Pieno centras“ šiuo metu jungia tik 3 šalies pieno perdirbimo įmones – AB „Pieno žvaigždės“, AB Vilkyškių pieninę ir AB „Rokiškio sūris“. Kitos pieno perdirbimo bendrovės baiminasi Konkurencijos tarybos, todėl nebedalyvauja asociacijos veikloje.
AB Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius tikina, kad „Pieno centras“ veikia ir toliau veiks, o konfliktas su Konkurencijos taryba – jau praeitis: „Yra klausimų, kurių viena įmonė negali išspręsti, – reikia visus jungiančios ir visų interesus ginančios organizacijos. Įstatymai to nedraudžia.“
Tačiau viešai nei įmonės, nei „Pieno centras“ jau nerengia ne tik perdirbėjų pasitarimų, bet ir susitikimų su pieno gamintojų organizacijomis. Pikti liežuviai plaka, kad tokie susitikimai vyksta užsienyje, kur Konkurencijos tarybos akys nemato ir ausys negirdi. Iš esmės sustojo ir asociacijos tinklalapio internete veikla. Jis lyg ir veikia, tačiau naujausia informacija įkelta šių metų gegužės 31 d. Informacijos srautas užstrigo pasitraukus L.Sasnauskui.
Baiminasi kaltinimų
Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas, naujasis „Pieno centro“ vadovas
„Pieno centrui“ priklausančių įmonių atstovų susirinkimai vyksta, gal tik mažiau apie tai informuojame. Padėtis pieno rinkoje pasikeitė, todėl daug klausimų įmonės sprendžia darbo susirinkimuose, o ne per žiniasklaidą. Anksčiau, kai valstybė bandydavo reguliuoti pieno supirkimo kainas, „Pieno centro“ veikla buvo daug svarbesnė, juk turėjome ginti savo interesus.
Kodėl „Pieno centrui“ nepriklauso visos įmonės? Jos pamatė, kaip Konkurencijos taryba mus nubaudė, todėl neliko noro be reikalo papildomai rizikuoti. Nors įtarimai teismuose buvo paneigti, tačiau Konkurencijos taryba iki šiol mus įtaria nebūtomis nuodėmėmis. Pavyzdžiui, dėl pieno supirkimo kainų viešai šiuo metu mes net negalime diskutuoti, nes tai būtų įvertinta kaip bandymas daryti įtaką rinkai.
Prisidėjo mažinant supirkimo kainas
Vytautas Lekešys, pieno gamintojų kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas
„Pieno centras“ yra pieno perdirbėjų interesus ginanti organizacija ir perdirbėjai šiam reikalui negailėjo lėšų. Dėl daugelio priežasčių, bet ir dėl „Pieno centro“ veiklos pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir dabar yra vienos mažiausių ES rinkoje – aplenkėme tik rumunus ir bulgarus.
Pasitraukus L.Sasnauskui iš tikrųjų „Pieno centro“ praktiškai nebeliko, nors raštai šios organizacijos vardu siunčiami.
L.Sasnauskas veikė labai aktyviai – kaip priešininkas jis buvo pavojingas, nors kartais padarydavo ir klaidų. Dirbant L.Sasnauskui „Pieno centras“ nuolat srautu į visas instancijas siųsdavo perdirbėjų interesus ginančią informaciją ir pranešimus. Neretai jis piršdavo „Pieno žvaigždėms“ palankią nuomonę, gal todėl kiti perdirbėjai likdavo nepatenkinti ir jam teko palikti šį postą.
