Tėvų garaže atidarė fabrikėlį
Tomo tėvų sodybos kieme sutuoktiniai įsirengė česnakų fabrikėlį.
„Visi geri verslai gimsta garaže, todėl ir mes taip įsikūrę. Čia gimsta idėjos ir juodieji česnakai“, – šypsosi Dovilė.
Šeimos meilė česnakams gimė universiteto laboratorijoje, kur Dovilės tėvas pradėjo mokslinius tyrimus, siekdamas išsiaiškinti, kokį poveikį sveikatai turi juodieji česnakai. Moteris teorines žinias perkėlė į šeimos verslo idėją.
Tiesa, juodasis česnakas – ne veislė, o produktas, išgaunamas ilgos fermentacijos būdu. Sodinti jo irgi nereikia, nes iš jo niekas neužaugs.
„Juodasis česnakas tokiose šalyse kaip Korėja, Japonija, Vietnamas yra daugelį metų naudojamas sveikatinimo tikslais. Maždaug prieš 20 metų juodais česnakas atkeliavo į Europą kaip maisto pagardas ir naujas skonis, nes turi kitokį įdomų poskonį. Dabar česnakas populiarėja dėl savo pirminės funkcijos – sveikatinimo tikslų.
O kaip mes jį atradome: universitete vyko bandymai, ar lietuviškas česnakas tinka fermentavimo procesams, ir iš jo galima pagaminti juodąjį. Kitas tikslas buvo tyrinėti, kaip juodasis česnakas padeda atsistatyti po sunkių koronos atvejų. Tyrimai negavo finansavimo, todėl šis klausimas liko pakibęs. Bet mūsų šeima labai įsimylėjo juodąjį česnaką, todėl iš tos meilės gimė prekės ženklas „Garlic moon“, – pasakoja Dovilė.
O vyras į šią veiklą įsitraukė natūraliai. Daugiausia jis darbuojasi su kaimo turizmo sodybos reikalais, tačiau per pandemiją šiai veiklai sustojus, reikėjo galvoti, ką daryti toliau ir kaip išnaudoti turimas patalpas.
Atsiranda konkurentų
Kačerginėje įsikūrusi česnakų gamykla kol kas yra pilotinis projektas, prasidėjęs prieš trejus metus.
„Norime pasižiūrėti, ar juodasis česnakas – įdomus Lietuvos rinkai. Tai nėra masinė gamyba, bet kasmet vis plečiamės, ir klientų daugėja: kai iš pradžių žmonės net nežinojo, kas tas juodasis česnakas, tai dabar turime nuolatinių klientų ratą, kuris plečiasi“, – džiaugiasi Dovilė.
Tiesa, Ilevičių česnakai pasiekia ir užsienio rinkas: JAV, Kanadą, Vokietiją, Airiją, Angliją, tačiau pagrindinis tikslas – gaminti Lietuvos rinkai: „Stipriai nedirbame su užsieniu, bet tie patys lietuviai išveža ir į užsienį, pristato kaip lietuvišką prekę.“
Kai sutuoktiniai prieš trejus metus pradėjo vystyti verslo idėją, Lietuvoje jie buvo pirmieji ir vieninteliai tuo užsiimantys verslininkai. Tačiau lietuvaičiai – gudrūs žmonės, kai kas jau nusižiūrėjo ir ėmėsi to paties. Vis dėlto, Dovilė sako, kad nėra taip paprasta atkartoti tą patį modelį.
„Lietuvoje pradeda rastis konkurentų, bet esame vieninteliai, kurie taiko ilgos ir lėtos fermentacijos metodą, nenaudojant plastiko vakuumo. Galima juodąjį česnaką pagaminti per septynias dienas, bet medžiagos, dėl kurių mes jį gaminame, atsiranda tik po ilgos fermentacijos“, – sako Dovilė ir priduria, kad fermentacijos procesas čia trunka apie du mėnesius.
„Iš šono atrodo, kad labai lengva: nuskynei česnaką, įdėjai į mašiną, į maišelį ir dar pardavei už atitinkamą kainą. Bet kai susiduri su visa technologija, nėra taip jau viskas paprasta“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.
Kaip sukuriamas juodasis česnakas
Per metus iš vietos ūkininkų užaugintų česnakų čia pagaminama per toną juodųjų. Paprastas lietuviškas česnakas tampa juoduoju fermentacijos būdu – jis pakeičia ne tik spalvą, bet ir skonį bei kvapą.
„Dingsta nemalonus aštrumas ir kvapas, bet esmė – kad fermentacijos būdu jis savo bioaktyvias savybes sustiprina nuo 4 iki 10 kartų. Daug kas negali naudoti žaliojo česnako, nes organizmas nevirškina, lieka nemalonus sunkumas skrandyje ir kvapas burnoje, o fermentuotas česnaką organizmas daug lengviau priima ir pasisavina“, – apie jo naudą pasakoja Dovilė.
Juodasis fermentuotas česnakas skamba mistiškai ir neįprastai, o jo išvaizda primena papuvusio česnako.
„Kartais klientai, klausia, kodėl mums atsiuntėte supuvusį, kaip jį sodinsiu. Pirmiausia, jis nėra sodinamas, jis skirtas maistui. O antra – jis nėra supuvęs, jį reikia tokį ir vartoti. Bet lietuvis nori pasisodinti ir auginti savo darže“, – juokiasi Tomas.
Buvo daug skaudžių klaidų
Tačiau lietuviai po truputį atranda šį neįprastą produktą, kurį gali vartoti įvairiausiais būdais, mat jis gali būti derinamas su skirtingais produktais: nuo desertų iki mėsos ir salotų.
„Rekomenduojama pagardinti viena arba dviem skiltelėmis savo pusryčius. Tinka į košes, sumuštiniams, su avokadu ir kiaušiniu, netgi į kokteilius ar prie kavos. Jis dedamas ant ledų ar net vaisių“, – vardija Dovilė.
Juodasis česnakas gana brangus produktas dėl savo ilgo gamybos proceso. Štai Belgijoje viena galvutė kainuoja apie 7-8 eurus, o Lietuvoje galima rasti už 2,5-3,5 euro.
Kadangi pasitaiko netradicinės išvaizdos česnakų, šeima atrado, kaip juos panaudoti kituose produktuose. Dar gamina druską, kanapių sėklas su juoduoju česnaku ir kt.
Visgi Dovilė pripažįsta, kad per šį laiką pasitaikė ir nemažai klaidų.
„Padarėme daug skaudžių klaidų, kol sužinojome technologiją. Labai daug produkcijos teko nurašyti, kol galiausiai pavyko. Dar ir dabar tų klaidų pasitaiko. Fermentacija – kaip vyno gamyba, viena klaida – ir actas. Ir čia lygiai taip pat“, – sako ji.
Visos žinios, anot jos, – iš praktikos ir ryšių su mokslininkais.
