Gamybą pradėjo sunkmečiu

Žemės ūkio kooperatyve „Ažuožerių sultys“ – pats darbymetis. Sodininkystės bendrovė „Ažuožerių sodai“ ir apylinkių ūkininkai skina obuolius, o kooperatyvas spaudžia natūralias vaisių sultis. Prieš dvejus metus įsikūręs kooperatyvas sulčių spaudimą perėmė iš stambaus sodininkystės ūkio, į savo kolektyvą pakvietė ir keletą tame krašte sodininkyste besiverčiančių ūkininkų. Sulčių gamybos kooperatyvas teikia paslaugas ir gyventojams. „Dabar per dieną gyventojams išspaudžiame maždaug po 8 tonas sulčių“, – sakė „Ažuožerių sulčių“ administracijos vadovas Regimantas Butvydas. Anot jo, per praėjusį sezoną – nuo rugsėjo iki birželio – iš savo narių išaugintų obuolių buvo pagaminta apie 120 tonų sulčių.

Kooperatyvas sultis parduoda dideliems prekybos tinklams, mažesnėms parduotuvėms. Anykščių rajono sodininkų sultis perka Druskininkų sveikatingumo centrai ir mokyklos. „Ažuožerių sulčių“ galima rasti ir lietuviško maisto parduotuvėse Anglijoje.

Beveik kasdien anykštėnai natūralias sultis veža ir į mobiliuosius ūkininkų turgelius Vilniuje, Kaune bei kituose miestuose. Būtent šie turgeliai ir paskatino bendrovę „Ažuožerių sodai“ imtis sulčių gamybos. Į mobiliuosius turgelius sodininkai vežiojo obuolius, o vėliau nusprendė miestiečiams pasiūlyti ir obuolių sulčių. Pasak „Ažuožerių sodų“ direktoriaus Jono Janišiaus, ieškoti naujų galimybių rinkoje paskatino sunkmetis. Įtakos tam turėjo ir žemės ūkio produkcijos gamintojų skatinimas produkciją tiesiogiai parduoti vartotojams. Augant natūralių sulčių paklausai kilo sumanymas įsigyti didesnio pajėgumo sulčių spaudimo ir pasterizavimo įrangą. Šiai veiklai plėtoti ir buvo įkurtas kooperatyvas „Ažuožerių sultys“.

Įranga atkeliavo iš Austrijos

„Esame Ažuožerių kaimo sodininkų bendruomenė. Patys auginame obuolius, kriaušes ir uogas, spaudžiame sultis ir patys parduodame, todėl esame tikri dėl savo produkto kokybės. Mūsų sultys yra natūralios, be jokių konservantų“, – aiškino kooperatyvo vadovas.

Anykščių rajono sodininkai į sulčių gamybos cechą investavo per milijoną litų. Investicijų naštą palengvino europinė parama: 40 proc. išlaidų buvo kompensuota Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšomis.

Sulčių gamybos cechas įrengtas sutvarkius apgriuvusį sovietinių laikų pieno supirkimo punkto pastatą. Sulčių spaudimo linija atkeliavo iš Austrijos. Šių gamintojų nesudėtingą sulčių spaudimo įrangą jau buvo išbandžiusi bendrovė „Ažuožerių sodai“. Sulčių gamybos įranga per valandą galima išspausti iki 500 lit-rų sulčių. Jos pakaitinamos iki maždaug 80 laipsnių ir išpilstomos į 3 ir 5 litrų talpos pakuotes. Rudenį spaudžiamų obuolių sulčių išeiga – iki 70 proc., o žiemą būna mažesnė. „Sulčių pagaminsime tiek, kiek reikės. Jaučiame, kad paklausa auga, žmonės vertina natūralų produktą, tad ir gamyba šiemet gali išaugti. Anksčiau į parduotuves vienu kartu veždavome po 10–20, o dabar – 200–1 000 pakuočių“, – teigė R.Butvydas.

Tikėjosi didesnės paklausos

Natūralių produktų paklausa mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose dar vieną Anykščių rajono sodininką Vitalijų Petronį paskatino pradėti sulčių gamybą. Jis be jokios paramos investavo į sulčių gamybos įrangą, sutvarkė patalpas.

„Investicijos kol kas neatsipirko. Atrodo, kad žmonės atsigręžia į natūralius produktus, tačiau deramai jų kol kas neįvertina. Keista, kad renkasi gėrimus iš koncentratų ir moka pinigus už vandenį. Mažai tepadeda ir prekybos centruose kartkartėmis rengiamos sulčių degustacijos“, – sakė sodininkas, besitikintis didesnės natūralių sulčių paklausos. Pusiau žemaūgį sodą puoselėjantis V.Petronis jau trečius metus spaudžia sultis, kurias parduoda ne tik turgeliuose, bet ir prekybos centruose. Anot sodininko, sulčių gamybai tenka labai nedidelė sodo derliaus dalis – vos keli procentai nuskintų obuolių. Natūralias obuolių sultis jis praturtina aronijų, šaltalankių, juodųjų ir raudonųjų serbentų, aviečių sultimis.

„Per metus parduodu 10–15 tonų sulčių. Jei būtų didesnė paklausa, pagaminčiau daugiau“, – sakė anykštėnas. Šiemet ūkininkas tikisi priskinti rekordinį kiekį obuolių. Jei šalnos nebūtų pražudžiusios nemažai obelaičių, derlius galėjo būti dar didesnis.