„Pasirodo, ten (arabų šalyse mėsos vartojimui - DELFI) - neišsemiami šaltiniai, priešingai nei čia, kol kokį olandą ar italą susirandi. Vietos rinkoje visai nepardavinėju, o halal nėra jokių problemų: akreditavaisi, skersk ir vežk“, - kalbėjo V. Jonika.
Verslininkas, valdantis įmones „Lietuviška mėsa“, „Aubrakas“ ir „Jonikų ūkis“, auginantis apie 3 tūkst. galvijų, pasakojo, kaip jam pavyko rasti būdą mėsą parduoti musulmonams. Apie tai jis kalbėjo per konferenciją „Verslas su islamo pasauliu: galimybės, iššūkiai ir patirtis“, kurią organizavo mokymų bendrovė „Apertum".
Ieškodamas būdų, kaip pagal halal reikalavimus paruošti mėsą, V. Jonika prisidėjo prie mėsos perdirbimo kooperatyvo „Baltic Meat Standard” steigimo Latvijoje.
„Skerdykla yra Latvijoje ir musulmonų asociacija, kuri atsakinga už halal produktų kokybę, ritualinio skerdimo priežiūrą bei kontrolę, taip pat yra Latvijoje, Rygoje. Jie turi savo padalinį ir brigadą, kuri skerdimo paslaugą atlieka“, - kalbėjo ūkininkas.
Jo rastas būdas lietuviškus gyvulius paversti halal mėsa – galvijus vežti į kooperatyvą Latvijoje.
„Iki šiol Lietuvos įstatymai skersti pagal halal neleido, dabar įstatymas atsirado ir galimybių yra, bet matysime, ar tokią skerdyklą įrengsime Lietuvoje. Kol kas mes patogiai jaučiamės Latvijoje, nes skerdykla yra ant Latvijos – Lietuvos sienos, o mums iš Žemaitijos - netoli“, - sakė V. Jonika.
Geriausi galvijai - musulmonams
Ūkininkas sako, kad musulmonai noriai perka brangią ir kokybišką mėsą, tiesa, augintojo pajėgumai – nedideli.
„Mūsų galimybės yra labai mažos - nesugebame patenkinti Europos musulmonų diasporų poreikius su galviena. Tiekimas turi būti reguliarus, produkto lygis - vienodas. Mes žinome, kad Lietuvoje geros kokybės mėsinių galvijų yra nedaug, bet Latvijoje jų - dar mažiau“, - teigė V. Jonika.
Tačiau jis sako, kad Lietuvos augintojams susivienijus, jiems pavyktų pritraukti stambesnių halal mėsos pirkėjų dėmesį. Ūkininkas pasakojo, kad halal reikalavimai garantuoja gyvūnų gerovę.
„Gyvulys negali būti traumuotas, nulaužytais ragais ar nukarpytomis ausimis – jis turi būti sveikas ir vizualiai atrodyti gerai. O pas mus kaip yra – galvijas susiluošino ir į skerdyklą, taip ir gaunasi, kad mes valgome didžiąją dalimi, dvėselieną“, - palygino ūkininkas.
Naudodamasis Latvijoje veikiančios skerdyklos paslaugomis, ūkininkas sako, neieškantis musulmonų skerdikų – tuo pasirūpina musulmonų asociacija. Paprastai skerdimus atlieka 3-5 atvykusieji skerdikai.
„Mūsų darbas jiems skirti reikiamas patalpas ir keletą maldos kambarių. Jie susitvarko ir išvažiuoja, toliau bendrauja su klientais, nes atsako už produktą. Norėčiau, kad ir Lietoje kažkas panašaus būtų“, - kalbėjo V. Jonika.
Pasak jo, skerdikų komanda pasirūpina mėsos ženklinimu, suranda pirkėjus ir užtikrina, kad jie atsiskaitytų. V. Jonika džiaugiasi, kad ruošiant mėsą pagal halal reikalavimus, pavyksta sumažinti mėsos supirkėjų vaidmenį.
„Supirkėjas yra pats didžiausias svoločius, atsiprašau už tą žodį, kuris visus apgauna: ir ūkininkus, ir skerdikus, ir pats geriausiai gyvena, o kas benutiktų - visada yra nekaltas. Mes norime tą grandį išmesti, ji turėtų būti tik logistikos dalis. Tuomet pasitikėjimas tarp ūkininkų ir perdirbėjų padidės“, - apibendrino V. Jonika.
DELFI skelbė, kad Lietuvoje veikiančiam paukštynui didžiausiu iššūkiu buvo, iš kur gauti musulmoną skerdiką.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. musulmonų.
