Pasak Kėdainių rajono žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Algimanto Žviko, pastarųjų savaičių orai žemdirbius verčia sunerimti: nesibaigiančios liūtys ir vėjo sūkuriai ne tik permerkė gražiai augusius javus, bet ir nemažą dalį jų išguldė. A. Žviko teigimu, jau dabar aišku, kad nuostolių dėl smarkių liūčių patyrė Dotnuvos, Gudžiūnų, Krakių ūkininkai.
Dėl išgulimo derliaus nuostoliai siekia iki 30 proc.
Patys ūkininkai kol kas nelinkę spėlioti, koks derlius užderės. Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė atviras - neseniai praūžęs viesulas išguldė apie ketvirtadalį žieminių kviečių pasėlių. „Atrodo sėjame išgulimui atsparias javų veisles, atsakingai parenkame trąšų normas, naudojame augimo reguliatorius, tačiau gamta padarė savo - javai išguldyti", - sakė Š. Šiušė. Ažytėniškiai jau dabar supranta, kad nuimant derlių kils problemų. Jei orai nusistovėtų sausi, tai ir išguldyti javai su turima modernia šiuolaikiška technika bus sudoroti be didesnio vargo, tačiau jeigu užsitęs lietūs, nuostoliai bus skausmingi.
Patyrę žemdirbiai teigia, kad neretai dėl išgulimo tenka skaičiuoti nuostolius nuo 10 iki 30 procentų.
Kur kas ramiau gyvena ekologinių ūkių šeimininkai, mat tokiuose ūkiuose, kur visai nenaudojama trąšų, javų varpos užauga nedidelės ir stiebai jas lengviau atlaiko. Visiems gerai žinomos tiesos, kad išguldyti javai, gaudami daug drėgmės pradeda pūti, tuomet jų išgelbėti nebeįmanoma.
Kėdainių krašte paprastai intensyvių verslinių ūkių šeimininkai laukia iki devynių tonų iš hektaro javų derliaus, o ekologiniuose ūkiuose jis - perpus mažesnis.
Javuose šią vasarą labai plito ligos
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės, šio vegetacijos sezono orų sąlygos lėmė smarkų ligų plitimą.
Pirmiausia, išskirtinai geras sąlygas ligoms plisti sudarė labai tankūs pasėliai. Tankiuose vešliai augančiuose pasėliuose jau nuo ankstyvo pavasario plito septoriozė, miltligė, kviečių dryžligė, įvairios lapų dėmėtligės. Vešlus ir tankus pasėlis labai palanki terpė ir įvairioms pašaknio ligoms plisti.
„Labai svarbu buvo ir tinkamu metu panaudoti augimo reguliatorius - be jų intensyvūs ūkiai jau sunkiai įsivaizduojami. Be to, kai tokios orų sąlygos, nepakako vieno purškimo augimo reguliatoriais", - sako R. Semaškienė. Tačiau mokslininkei teko girdėti ūkininkų nusiskundimų, kad net ir tris kartus pasėlius nupurškus augimo reguliatoriais, javai vis tiek išgulė. Dėl pernelyg vešliai augančių javų galima kaltinti ir nesubalansuotą tręšimą. Kai kurie žemdirbiai, apsidžiaugę po žiemos gerai atrodančiais pasėliais ir planuodami maksimalius derlius, padaugino azoto trąšų.
„Štai ir šiandien lankėmės Tauragės rajone, apžiūrinėjome laukus. Akivaizdu, kad vasariniuose javuose matyti daug fuzariozės pažeidimų. Deja, kai simptomai jau matomi plika akimi, purkšti per vėlu", - pastebi R. Semaškienė. Sugulę pasėliai ir besitęsiantys lietūs dar labiau didina fuzariozės riziką.
Kadangi įvairių ligų fonas didelis, mokslininkė rekomenduoja atkreipti dėmesį, kad derliaus nuėmimo metu grūdai būtų iš karto džiovinami ir sandėliuojami tik sausi. Planuojant žieminių javų sėją, būtina bent minimaliai įterpti šiaudus, nes dirvos paviršiuje likę šiaudai sudaro labai palankias sąlygas ligų sukėlėjams plisti.
„Ypač tokiais metais, kaip šie, pasimato atsėliavimo keliamos grėsmės - atsėliuojamuose plotuose ligų rizika išauga kelis kartus. Būtina daugiau dėmesio skirti sėjomainai, žemės dirbimui, kokybiškai išbeicuotai sėklai ir kitiems klasikiniams ligų profilaktikos metodams", - primena R. Semaškienė.
