Per pastaruosius dvejus metus pastebima, kad privačiuose miškuose daugėja kirtimų. Šiemet poskyrio specialistams teks imtis sunkios misijos – patikrinti, kaip miškų savininkai atkūrė prieš trejus metus siautusio škvalo išguldytus miškus. Vadovaujantis Miškų įstatymu, plynai iškirsti miškai turi būti atkuriami per trejus metus, o škvalo sunaikinti privatūs miškai Alytaus ir Varėnos rajonuose dar toli gražu ne visi atsodinti.

Leista iškirsti beveik 700 tūkst. kietmetrių medienos

Iš aštuonių Lietuvoje veikiančių Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių Alytaus poskyrio kontroliuojama teritorija – penkios Alytaus apskrities ir dar Šalčininkų savivaldybės – yra miškingiausia šalyje. Daugiau kaip pusę jos užima miškai. 146 tūkst. hektarų miškų valdo savininkai ir apie 130 tūkst. hektarų priklauso valstybinėms urėdijoms.

Daugiausia privačių miškų Alytaus teritorinio poskyrio kontroliuojamoje teritorijoje yra Varėnos rajone – apie 74 tūkst. hektarų. Daugiau kaip po 20 tūkst. hektarų jų turi savininkai Lazdijų ir Šalčininkų rajonuose, apie 15 tūkst. hektarų – Druskininkų savivaldybėje, per 13 tūkst. hektarų – Alytaus rajone.

Praėjusiais metais poskyris išdavė 1,5 tūkst. leidimų kirsti mišką privačiuose miškuose. Dar daugiau kaip 2,5 tūkst. savininkų pateikė pranešimus apie ketinimus kirsti mišką. Šia supaprastinta tvarka leidžiama vykdyti ne pagrindinius, bet miško ugdymo, atrankinius, sanitarinius kirtimus bei kirtimus savo reikmėms iš hektaro iškertant iki 3 kietmetrių medienos.

Iš viso pernai Alytaus apskrities ir Šalčininkų savivaldybių privačiuose miškuose leista iškirsti 686 tūkst. kietmetrių medienos. 2012-aisiais miškų savininkai jos čia išpjovė 514 tūkst. kietmetrių.

Kaip sakė Alytaus poskyrio vedėjas Gintautas Sventickas, kirtimų privačiuose miškuose per pastaruosius dvejus metus padaugėjo Aplinkos ministerijai leidus vykdyti pagrindinius kirtimus be miškotvarkos projekto mažesnėse kaip 3 hektarų miško valdose. Kita augančių kirtimų privačiuose miškuose priežastis, anot G.Sventicko, ta, kad padaugėjo privačius miškus ir nenukirstą mišką besisiūlančių brangiai nupirkti įmonių, užsilikę net ir nedideli brandžių lapuočių, spygliuočių medynų ploteliai tampa paklausia preke.

Iki 2010 metų škvalo poskyrio kontroliuojamoje teritorijoje kasmet plynai buvo iškertama 500–600 hektarų privačių miškų, pastaraisiais metais – daugiau kaip po 1 tūkst. hektarų.

Škvalas suniokojo per 2 tūkst. hektarų privačių miškų

Vadovaujantis Miškų įstatymu, plynai iškirstus miškus privalu atsodinti per trejus metus. „Savininkai tai stengiasi padaryti. Pernai administracinėmis baudomis nubaudėme tik keturis savininkus už laiku neatkurtą mišką. Šįmet mūsų laukia sunki misija – teks sudrausminti gerokai daugiau savininkų, kurie neatkūrė plynų biržių, atsiradusių po 2010-ųjų škvalo Varėnos ir Alytaus rajonuose. Pastarajame prieš trejus metus siautėjęs škvalas stipriai išdarkė Daugų ir Pivašiūnų seniūnijų miškus. Iš viso gamtos stichija mūsų kontroliuojamoje teritorijoje nepataisomai suniokojo daugiau kaip 2 tūkstančius hektarų privačių miškų. Preliminariais duomenimis, pusė jų jau atsodinta, kiti savininkai kol kas nejuda. Dalies šių miškų savininkų nepavyksta net rasti. Nemažai jų išvykę į užsienį, duomenų bazėse nėra jų adresų arba nusiuntus laiškus adresatai nerandami. Dalis savininkų, neatsodinančių škvalo nusiaubto miško, jau garbaus amžiaus, jų artimiesiems miškas nelabai rūpi. Išverstą medieną įmonės nupirko, o miško atkūrimą paliko savininkams. Šios pareigos neatlikusių savininkų laukia nemaloni administracinės nuobaudos procedūra, o mišką atkurti vis tiek reikės“, – pasakojo G.Sventickas.

Poskyrio vedėjas tvirtino, kad škvalo padariniai miškams labai dideli: iš poskyrio kontroliuojamos teritorijos, kuriai tuo metu dar priklausė ir Prienų rajonas, privačių miškų savininkai iškirto beveik 1 mln. kietmetrių miško, kurio daugiausia buvo tik pusamžio.

Daugeliu atvejų škvalo padarinius tvarkė samdytos įmonės. Miškų savininkai ir įmonės tuo metu turėjo nemažų pajamų. Tačiau, poskyrio vedėjo teigimu, ne visi savininkai atidėjo reikiamą pajamų dalį miškams atkurti.

Šiandien G.Sventickas apgailestauja, kad jo vadovaujamam poskyriui gali pristigti žmogiškųjų išteklių patikrinti ir įvertinti po škvalo atsiradusias plynumas, rasti savininkus ir įpareigoti atsodinti gamtos stichijos išguldytus miškus.

Daugėja ir neteisėtų kirtimų

Praėjusiais metais Alytaus teritorinis poskyris nustatė, kad privačiuose miškuose neteisėtai iškirsta 414 kub. metrų medienos. 2012-aisiais jos neteisėtai arba neturint leidimų iškirsta 338 kub. metrai, o dar metais anksčiau – 351 kub. metras.

Pernai išsiaiškinta, kad taip pasielgė 23 asmenys. Jiems skirta 18 tūkst. litų administracinių baudų, pavyko išieškoti 11 tūkst. litų.

Pasak Alytaus teritorinio poskyrio vedėjo, nepasitaikė stambių neteisėto privačių miškų kirtimo atvejų, kada iškertama daugiau kaip 100 kub. metrų medienos, tačiau nemažos kubatūros savavališkų kirtimų būta ir būtent Alytaus rajone. Per 80 kub. metrų medienos Kačerginės gyventojas Paulius Panavas ir alytiškis Algis Valeika neteisėtai iškirto žemės sklype Dzirmiškių girininkijoje. Panašus kiekis medienos vieno iš miško savininkų iniciatyva neteisėtai iškirsta Daugų seniūnijoje. Poskyrio specialistams vykdant patikrinimus dažniausiai paaiškėja, kad savavališkus kirtimus organizuoja arba ir atlieka patys savininkai.

Teisės aktai numato, kad už neteisėtai iškirstą medieną iki 10 kub. metrų gresia minimali 200 litų bauda, taip pat tenka atlyginti žalą gamtai (iškirtus neplynai ji sudaro apie 25–30 litų už kub. metrą, o iškirtus plynai – dvigubai didesnė). Bauda už neteisėtą daugiau kaip 10 kub. metrų medienos iškirtimą šiuo metu siekia nuo 2 iki 4 tūkst. litų plius žalos gamtai atlyginimas. Jei neturint leidimų iškertama daugiau kaip 100 kub. metrų medienos, dėl baudos dydžio sprendžia teismas. Šiuo metu Aplinkos ministerijoje svarstoma gerokai padidinti administracines baudas už neteisėtus miško kirtimus.

„Daug miškų savininkų gyvena miestuose ir tik retkarčiais atvykę pamato iškirstus miškus, skundžiasi policijai, atliekami tyrimai, neretai visai nepagrįstai reiškiami priekaištai miškininkams, kad jie nesaugo privačių miškų. Tai yra pačių savininkų rūpestis. Bet gyvenant ne vietoje miško apsaugos užtikrinti beveik neįmanoma. Paprastai smulkūs medienos grobstymai vyksta tuose miškuose, kurių savininkai retai juose lankosi. Kertama dažniausiai savaitgaliais, kai miškus ir aplinką kontroliuojančios tarnybos dirba ribotai. Toli nuo miškų gyvenantiems savininkams patartume aktyviau bendrauti su aplinkiniais vietiniais gyventojais, kurie neretai pastebi įtartinus miško svečius ir gali savininkams pranešti. Taip pat yra nebloga praktika, kai savininkai sudaro sutartis su vietinėmis privačių miškų įmonėmis dėl savo miško priežiūros ir apsaugos“, – mintimis dalijosi Alytaus poskyrio vedėjas.