Tačiau bendrovė panoro iš valstybės gauti beveik 700 tūkst. litų dėl patirtinų nuostolių vykdant gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimą ir šių ligų prevencijos priemones.
Pirmiausia kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybę
Varėnos rajone, prie pat Alytaus rajono ribos, radus afrikiniu kiaulių maru užsikrėtusį šerną, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dėl šios užkrečiamosios ligos pavojaus šiemečio vasario viduryje nusprendė septynias Alytaus rajono seniūnijas iš vienuolikos bei Alytaus miestą įrašyti į buferinę afrikinio kiaulių maro zoną. Čia iki balandžio vidurio turėjo būti išskerstos visos kiaulės.
Tą padariusieji dėl patirtų nuostolių atlyginimo kreipėsi į Alytaus rajono savivaldybės administracijoje sudarytą specialią komisiją, kuri nagrinėjo kompensacijų skyrimo klausimus. Valstybė už vieną dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus paskerstą kiaulę šios ligos buferinėje zonoje atlygino po 165 litus. Iš viso 288 Alytaus rajono gyventojams už išskerstas daugiau kaip 1 tūkst. kiaulių išmokėta per 180 tūkst. litų. Jas paskerdusieji įsipareigojo metus nelaikyti šių gyvulių.
Kovo pradžioje į Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių kreipėsi ir į afrikinio kiaulių maro buferinę zoną patenkanti Alovės seniūnijoje, Ilgų kaime, veikianti bendrovė „Ilgai“ su prašymu atlyginti nuostolius – beveik 700 tūkst. litų, kuriuos patirs vykdydama gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones. Kaip sakė „Ilgų“ direktorė Ona Ditkevičienė, patirtinus nuostolius bendrovė susiskaičiavo vadovaudamasi Žemės ūkio ministerijos patvirtinta tvarka pagal 2013-ųjų sausio 1 dieną laikytų kiaulių skaičių, o tuo metu jų auginta 3 tūkst. 460.
Direktorės teigimu, praėjusių metų birželio pabaigoje Ilguose paskutinės kiaulės paskerstos akcininkų sprendimu dėl jas užklupusių ligų, planuota pirkti kitus paršelius, tačiau netrukus užklupo afrikinis kiaulių maras.
Rajono savivaldybėje veikianti Nuostolių, patirtų likviduojant gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkius, komisija „Ilgų“ bendrovės prašymą svarstė kovo viduryje ir priėmė jai nepalankų sprendimą. Nutarta neskirti kompensacijos, nes kiaulės buvo išskerstos daugiau nei prieš pusmetį iki Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai konstatuojant afrikinio kiaulių maro pavojų septyniose Alytaus rajono seniūnijose. Pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytą tvarką, tiksliau, Nuostolių, kuriuos patyrė gyvūnų savininkai vykdydami gyvūnų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones, kompensavimo tvarkos aprašą, gyvūnų savininkams atlyginami tik tie nuostoliai, kurie buvo patirti vykdant šių ligų prevencijos priemones buferinėje zonoje nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimto sprendimo paskelbti tokią zoną Alytaus rajono teritorijoje.
Bendrovės nuostoliai įvertinti kaip tariami, tik planuojami patirti. Rajono savivaldybės minėta komisija yra priėmusi tik du sprendimus neskirti kompensacijų dėl kiaulių augintojų patirtų nuostolių esant afrikinio kiaulių maro pavojui. Kompensacija neskirta dar vienam ūkininkui, kuris paskerdęs kiaulę neatliko organų tyrimų dėl afrikinio kiaulių maro, Alytaus valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neparašė įsipareigojimo vienus metus nelaikyti šių gyvulių bei vėlavo komisijai pateikti prašymą kompensuoti patirtus nuostolius. O šį reikėjo pateikti per 40 darbo dienų nuo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos paskelbto įsakymo dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos paskelbimo Alytaus rajone.
Nesutiko su savivaldybės sprendimu
„Ilgai“ rajono savivaldybės sprendimą neskirti kompensacijos dėl vykdytinų užkrečiamųjų ligų židinių likvidavimo bei šių ligų prevencijos priemonių apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui.
Šio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktus dėl buferinės afrikinio kiaulių maro zonos Alytaus rajone paskelbimo ir „Ilgų“ gyvulių išskerdimo laiką, nepanaikino rajono savivaldybės priimto sprendimo neskirti kompensacijos už vykdytinas užkrečiamųjų ligų likvidavimo ir šių ligų prevencijos priemones.
Per nustatytą laiką Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas neapskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. „Ilgų“ direktorės teigimu, jo ir nesirengiama skųsti.
Šiuo metu bendrovė Ilguose esančioms fermoms saugoti turi tris darbuotojus. Pasak direktorės, vadovaujančios ir Dovainonių paukštynui, Ilguose kol kas neplanuojama auginti kiaulių, tikimasi gauti europinę paramą ir čia laikyti broilerius.
„Ilgų“ bendrovė, kurios steigėjas yra Dovainonių paukštynas, o šis per akcininkus susijęs su tame pačiame Kaišiadorių rajone, Dovainonių kaime, veikiančia mėsos gaminių bendrove „Nematekas“, Alytaus rajone laikė daugiausia kiaulių. Dabar rajone su daugiau kaip 1 tūkst. kiaulių liko vienintelė ferma Alytaus seniūnijoje, Panemuninkų kaime.
Vadovaujantis dabar priimtais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimais, buferinės zonos septyniose Alytaus rajono seniūnijose – Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios ir Raitininkų draudžiama steigti naujas kiaulių laikymo vietas. O likusiose keturiose – Alytaus, Krokialaukio, Miroslavo ir Simno jas galima laikyti pritaikius biosaugos priemones.
Kaip sakė Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Jonas Vaikšnoras, didesniuose kaip dešimties kiaulių tvartuose reikalaujama jų aptvėrimo, persirengimo, apsiprausimo patalpų, dezokilimėlių įrengimo, turi būti kontroliuojamas pašarų įvežimas, supaprastinti reikalavimai laikantiems iki dešimties kiaulių, pavyzdžiui, nereikalaujama aptverti pastatų, kuriuose laikomi šie gyvuliai, ar įsirengti dušų.
