Raseinių rajone, Slabados kaime, durų gamybos įmonė „Loskana“ įkurta beveik prieš tris dešimtmečius. Anuomet jos buvę savininkai daugiausiai dirbo su Rusijos rinka, tad užsidarius keliems dideliems klientams, įmonę užklupo sunkumai.
2015 m. į bankrutuojančią gamybos įmonę investavo iš Vilniaus sugrįžęs raseiniškis J. Stankevičius. Geodezijos mokslus baigęs vyras su gamyba neturėjo nieko bendro, bet norėjo pradėti dirbti sau.
„Tai buvo visiška avantiūra. Atėjau čia nieko nežinodamas apie duris“, – juokiasi įmonės vadovas, kuriam ir pačiam kartais tenka stoti prie staklių.
Per mėnesį čia pagaminama apie 200-300 vienetų nestandartinių faneruotų ir dažytų vidaus durų. Visos jos keliauja pas privačius klientus arba į salonus Lietuvoje, tik apie 5 proc. produkcijos tenka užsieniui.
Vis dėlto vadovas sako, kad kuriami planai plėstis į užsienio rinkas, daugiausia į Norvegiją, su kuria jau užmegzti kontaktai, tačiau trūksta pajėgumų ir gamybos ploto. Todėl artimiausiuose planuose numatyta plėtra.
„Trūksta ir žmogiškųjų išteklių, ir vietos. Pardavimus ir pajėgumus galėjome žymiai didesnius turėti, bet nespėjome, koks buvo poreikis.
Dabar esame šalia įsigiję sklypą ir planuojame plėtrą, didinsime staklių ir žmonių skaičių, nes dabartinėse patalpose nebetelpame“, – pasakoja J. Stankevičius.
Šiuo metu 20 darbuotojų dirba 1300 kv. m buvusio vaikų darželio patalpose, o greta norima statyti dar apie 1000 kv. m priestatą. Investicijos sieks penkiaženklę ar net šešiaženklę sumą, pažymi pašnekovas.
Tiesa, neaišku, ar šių planų nepaveiks recesija Lietuvoje, bet šiuo metu verslininkas patikina, kad kol kas jokios krizės nejaučia, ir užsakymų nemažėja. Anot jo, sunkmetį jaučia baldų pramonė ir didesnės įmonės, kurios priklauso nuo vieno kliento.
„Girdime įvairių kalbų, bet mūsų kol kas niekas labai neliečia, kalbant apie darbų apkrovas. Girdime iš kolegų, kad kažkas vyksta, gal labiau kituose sektoriuose, pas baldininkus, kas gamina, pavyzdžiui, kėdes, stalus ir kt. Vieni iš mūsų tiekėjų pasakoja, kad didžiosios įmonės stipriai „buksuoja“, žmonės atleidinėja.
O mūsų tokia sritis, kur viskas ateina vėliau. Statybos prasideda nuo pamatų, visi stengiasi užbaigti statybas, tai krizės pas mus ateina po pusmečio ar metų.
Be to, stengiamės prie vieno kliento neprisirišti, gal tai irgi mus gelbėja. Anksčiau buvo kai kurių klientų norų, kad gamintume tik jiems, bet atsisakėme, ir dabar turime didesnį saugumo garantą“, – teigia J. Stankevičius.
Vadovas pažymi, kad šiuo metu turi užtikrintų užsakymų bent trims mėnesiams į priekį, tačiau kas laukia po pusmečio esą dar nežinia.
„Krizės ateina ir išeina, praeis ir ši, išlauksime ir mes“, – šypsosi vadovas.
Jis pažymi, kad kai kurios rinkos jau atsigauna.
„Norvegija jau prieš metus buvo pradėjusi jausti krizę, kurią mes tik dabar Lietuvoje pradedame jausti, sprendžiant iš mūsų partnerių kalbų. Tai norvegai jau tarsi atsigauna, nors ten ir nebuvo užklupusi didelė krizė“, – sako jis.
Tiesa, prieš metus verslas stipriai pajautė energetinės krizės pasekmes: elektra buvo pabrangusi beveik penkis kartus: nuo 1000 eurų per mėnesį iki 4,5 tūkst. eurų, o žaliavų kaina pakilo 20-30 proc. Iškart po to ant stogo iškart iškilo saulės elektrinė.
