Vėliausiai į kuriamą valdančiąją koaliciją pakviesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderiai taip pat siekia vadovauti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Matydami, kad Lietuvos parlamentas virto valdžios postų turgumi, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumo nariai nutarė kreiptis į būsimąją Seimo daugumą, prašydami su Rūmais aptarti žemės ūkio ministro, viceministrų ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko kandidatūras. Tačiau kreipimąsi ŽŪR prezidiumas į Seimą ketina siųsti tik tada, kai politinė padėtis Lietuvoje po parlamento rinkimų pasidarys aiškesnė.
Kaip paskirstyti trupinius?
Žemdirbių savivaldai taip pat rūpi, kad ir nueinančioji valdžia tesėtų savo pažadus.
Į ŽŪR prezidiumo posėdį atvykusi Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė pristatė Finansų ministerijos parengto, Vyriausybės patvirtinto 2013 m. nacionalinio biudžeto projekto, kurį naujasis Seimas neišvengiamai, negailestingai braukys ir taisys, išlaidų žemės ūkiui skyrių. Tik vienas to projekto sakinys pradžiugino žemdirbius. Europinės paramos 2013–aisiais Lietuvos kaimas gaus 530 mln. Lt daugiau nei šiemet (2013–aisiais – 2,471 mlrd. Lt, 2012 m. buvo 1,941 mlrd. Lt).
O visa kita – vien nurėžtos, trūkstamos lėšos. Papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius ir žemės ūkio naudmenas 2013–aisiais žadama tik 75 mln. Lt (2012–aisiais – 188 mln. Lt (popieriuje). Tinkamai paremti veislininkystę šiemet pritrūko 1,4 mln. Lt, kooperacijos plėtrai stigo 0,4 mln. Lt, biodegalų pramonei – 4,2 mln. Lt, „nenumatytoms“ (?) įmokoms į ES biudžetą – 18,6 mln. Lt, augalininkystės produktų kokybės tyrimo laboratorijos europinei akreditacijai – 0,2 mln. Lt.
„Iš viso trūkumas – 225 mln. Lt“, – kuo švelniau nemalonią naujieną stengėsi pranešti R. Mininienė. Ji apgailestavo, kad sunku nieko nenuskriaudžiant paskirstyti gerokai sumažėjusias žemdirbiams numatytas valstybės biudžeto lėšas. „Arba vieniems didesnės išmokos, arba visiems po truputį“, – atsargiai įvairias išeitis siūlė ŽŪM pareigūnė.
Skolintis gali tik Finansų ministerija
ŽŪR prezidiumo nariai svarstė vieną už kitą keistesnius būdus, kaip valstybė galėtų atsiskaityti su žemdirbiais. „Per radiją girdėjau, kaip Seimo narys Mindaugas Bastys (galimas socialdemokratų kandidatas į žemės ūkio ministro postą–red. past.) klausė dabartinės finansų ministrės Ingridos Šimonytės, koks bus išmokų už toną kvotinio pieno likimas.
Ministrė tartum atsakiusi, kad ŽŪM ar žemės ūkio ministras gali pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose ir sumokėti pieno gamintojams. Ar tai įmanoma?“, – norėjo pasitikslinti Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė R. Mininienė paaiškino, kas skolintis valstybės vardu gali tik Finansų ministerija.
ŽŪR prezidiumas vis dėlto nutarė ir iš senosios, ir iš naujosios valdžios reikalauti, kad valstybės 2013 m. pajamų ir išlaidų sąmatoje būtų numatyta 166 mln. Lt papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, kurios žemdirbiams ypač svarbios.
Selekcininkai tikrins ūkininkus
Negana to, kad finansiniai rūpesčiai nuolat kamuoja ūkininkus, apie jų galvas kaip įkyrios musės ar kraujo ištroškę uodai dar zyzia ir selekcininkai, reikalaujantys atlyginti už patobulintas augalų veisles. Žemdirbiams jau dvejus metus kalama į galvas, kad jie privalo atsiskaityti su selekcininkais.
ŽŪR prezidiumo posėdyje apsilankę Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas, LSA direktorius Julius Grašys ir LSA tarybos narys, UAB „Dotnuvos projektai“ sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas pranešė, kad, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai sutikus, LSA siuntinės ūkininkams laiškus–priminimus apie selekcinį mokestį.
„Europos selekcininkai atidžiai stebi Lietuvą“, – perspėjo V. Ruzgas. Anot V. Ruzgo, jeigu ūkininkas atsisakys mokėti selekcininkams, aiškindamas, kas sėja ir sodina „nežinomų, nesaugomų veislių augalus“, LSA pas tokį užsispyrėlį siųs savo tikrintojus.
Pasirinko suomišką modelį
Žemdirbiškoms organizacijoms ir Lietuvos sėklininkystės asociacijai susitarus, už 2011 m. deklaruotus javus reikia mokėti 7 Lt/ha, už rapsus – 15 Lt/ha. 2012–aisiais selekcinis mokestis už javus – 8 Lt/ha, už rapsus – 18 Lt/ha. 2013 m. ūkininkai selekcininkams turėtų mokėti atitinkamai 9 Lt bei 23 Lt už hektarą javų ir rapsų.
Selekcinis mokestis už bulvių pasėlius nuo 2011 m. yra 70 Lt/ha ir nesikeis. ŽŪR prezidiumui rūpėjo sužinoti, kaip selekcininkai panaudos iš ūkininkų išsunktus pinigus. „Vokietijoje selekcininkystei administruoti išleidžiama 50 proc. ūkininkų mokesčių, Suomijoje – 10 procentų. Mes pasirinkome suomišką modelį“, – paaiškino LSA tarybos narys S. Augas.
Reikalauti reikia protingai
ŽŪR dėl ūkininkų teisių kovoja dviem kryptimis. Rūmų prezidiumas nutarė lapkričio 22 d. nusiųsti į Briuselį, kur tuo metu bus susirinkę ES šalių premjerai ir prezidentai, maždaug 100 protestuotojų. Lietuviai ūkininkai prisidės prie latvių bei estų ir reikalaus iš ES galingųjų didesnių tiesioginių išmokų Baltijos šalių žemdirbiams.
Kadangi Lietuva išrinko tokį savąjį parlamentą, kuriame agrarininkus galima vienos rankos pirštais suskaičiuoti, ŽŪR stengiasi, kad naujoji valdžia bent nepakištų kaimui „kačių maišuose“ – apie žemdirbystę nieko nenutuokiančių ministro ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko. ŽŪR prezidiumo nariai nusprendė kreiptis į būsimąją Seimo daugumą, siūlydamiesi padėti sudaryti Vyriausybės žemės ūkio programą ir nustatyti būsimąją šalies agrarinę politiką.
Tačiau prezidiumas atmetė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto nesuprantamą raginimą derėtis su valdžia, kad ir aplinkos ministru bei viceministrais būtų skiriami Žemės ūkio rūmams tinkami politikai. „Per daug apžiotume ir juokingai atrodytume“, – prieštaravo ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis.
Bet su tuo kreipimusi į naująją Seimo valdančiąją daugumą gali atsitikti panašiai, kaip su ilgai rengtu politinių partijų bei visuomeninių, profesinių organizacijų Nacionaliniu susitarimu dėl Lietuvos socialinės ir ekonominės pažangos 2012–2016 metais. ŽŪR vadovai taip pat buvo kviečiami pasirašyti šį dokumentą. „Nacionalinis susitarimas mirė net negimęs“, – ŽŪR prezidiumo nariams pranešė Rūmų vicepirmininkas S. Dimaitis.
